Vilniuje trečiadienį vyko šiems klausimams skirta diskusija, kurioje politikos formuotojai ir mokslininkai aptarė galimybes gerinti padėtį. Seminare pristatytas tyrimas, kurį Energetikos ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos užsakymu įgyvendino Lietuvos energetikos institutas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad ši diskusija tėra įžanga į energetinio nepritekliaus arba energetinio skurdo temą. Ji tikisi, kad vykstanti žalioji transformacija prisidės prie situacijos švelninimo, tačiau į procesą reikia įtraukti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
„Šiandien turime tiktai vieną iš dedamųjų: turime susitarti, kas yra tas energetinis nepriteklius, kurios visuomenės grupės vis dėlto patiria ir ką mes turime daryti. (...) Turime identifikuoti šitas konkrečias grupes, konkrečius namų ūkius ir padėti jiems žalioje transformacijoje, tokiu atveju sąskaitos tikrai sumažėtų ženkliai“, – renginyje kalbėjo I.Žilienė.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) vyriausiasis mokslo darbuotojas Vidas Lekavičius teigia, kad vykstanti žalioji transformacija sudaro sąlygas didesnei orientacijai į struktūrines priemones (energijos vartojimo efektyvumo didinimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą) tikslinėse namų ūkių grupėse.
„Tada mes pasiektume ne tik tuos socialinius tikslus (...), bet ir šalies aplinkosaugos ir energetikos tikslus“, – sakė V.Lekavičius.
Tarp siūlymų yra esamos kompensacijų sistemos išplėtimas, įtraukiant išlaidas energijos vartojimo efektyvumui ir kitas valstybės prioritetus atspindinčias išlaidas, pavyzdžiui, mokėjimus už būsto renovaciją.
Taip pat rekomenduojama atsisakyti PVM lengvatos šilumos energijai bei malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams ilgesniame laikotarpyje ir esant palankiai kainų dinamikai. Tačiau pabrėžiama, kad dėl klausimo socialinio jautrumo, PVM lengvatos atsisakymą būtina derinti su tinkamu informavimu apie kompensacijas priemones, nukreiptas į žemesnių ir vidutinių pajamų gyventojus.
Pasak V.Lekavičiaus, dėl lengvatų atsisakymo, papildomo iškastinio kuro apmokestinimo gaunamas pajamas tikslinga nukreipti į struktūrines priemones, mažinančias atskirtį ir energijos nepriteklių.
Taip pat siūloma gerinti informavimą ir edukavimą: plačiau prieinama informacija apie paramos priemones, taip pat gyventojų konsultavimas energijos efektyvumo klausimais ir informacijos sklaida namų ūkių energetikos sprendimams pagrįsti (pavyzdžiui, renkantis elektros tiekėją).
LEI teigimu, Energijos nepritekliaus lygis 2019 metais, kai namų ūkio išlaidos energijai viršijo 15 proc., Lietuvoje siekė 17 proc. Atvejų dalis, kai išlaidos energijai viršijo 10 proc. pajamų, buvo 32,4 proc., o 20 proc. pajamų viršijimas nustatytas 10,1 proc. namų ūkių. Pakankamai šildyti būsto negalėjo 26,8 proc. namų ūkių, vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas – 7,4 proc.
„Pagal mūsų siūlymą siūloma užfiksuoti, kad laikome, jog energijos nepriteklių patiria tie namų ūkiai, kurie energijai turi išleisti daugiau kaip 15 proc. savo pajamų“, – sakė V.Lekavičius.
Pasak I.Žilienės, inicijuoti tyrimą paskatino dalies gyventojų patiriamas energetinis skurdas, siejamas su didelėmis išlaidomis šildymui ir elektrai, bei mažesnes pajamas uždirbančių gyventojų negalėjimas pasinaudoti valstybės parama atsinaujinančios energetikos srityje, pranešė Energetikos ministerija.
Nacionalinį mokslinį seminarą organizavo Lietuvos energetikos institutas, bendradarbiaudamas su Energetikos ministerija, Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija bei Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu.
