Ketvirtadienį penkių europarlamentarų delegacija vyko į Visaginą, kur apžiūrėjo uždaromą Ignalinos atominę elektrinę (IAE).
Be ES pinigų, branduolinės jėgainės uždarymas finansuojamas ir iš nacionalinio fondo – jo įnašas sudaro 14 proc. projekto vertės. Vyriausybė pernai priėmė sprendimą, kad Lietuva išlaikys tokį jo lygį iki 2038 metų, kai numatoma galutinai uždaryti jėgainę. Tačiau Briuselio toks Lietuvos indėlis netenkina.
„Nutraukimo klausimai yra sudėtingi, reikia ekspertų. Toliau bus grafito reaktoriaus eksploatavimo nutraukimas, tai yra unikalus techninis klausimas, jis yra brangus, tai yra sudėtingas uždavinys. Lietuva įsipareigojusi 12–14 proc. prisidėti prie bendrojo finansavimo, Slovakija ir Bulgarija su panašiu reaktoriumi skiria 20 proc.“, – žurnalistams penktadienį sakė Vokietijos politikė.
Lietuva įsipareigojusi 12–14 proc. prisidėti prie bendrojo finansavimo, Slovakija ir Bulgarija su panašiu reaktoriumi skiria 20 proc., – žurnalistams penktadienį sakė Vokietijos politikė.
Todėl ji rekomenduoja Lietuvai taip pat daugiau prisidėti finansiškai prie IAE uždarymo.
„Mūsų rekomendacija yra daugiau kofinansuoti. Junckeris nuspręs, ar daugiau pinigų skirti projektui. Kol kas tai nėra EP prioritetų sąraše. Jeigu bus papildomo finansavimo, tikimės daugiau įsipareigojimo iš Lietuvos pusės, įsipareigojimas turi didėti“, – kalbėjo europarlamentarė.
Reikės 780 mln. eurų
Šioje finansinėje perspektyvoje Lietuva prašo apie 780 mln. eurų, o iš viso jėgainės uždarymui dar reikia apie 1,3 mlrd. eurų.
Tačiau Briuselis kol kas nesupranta, kam reikia tų pinigų – Lietuva esą kol kas nepateikė detalaus ir aiškaus plano, kam reikalingi tie pinigai. Ir, I.Grassle teigimu, kol tolesni uždarymo detalūs veiksmai nebus „aiškūs ir skaidrūs kaip krištolas“, Europos Sąjungos valstybių narių skirti papildomų lėšų Ignalinos AE uždarymui įtikinti nepavyks.
„Tai yra dideli pinigai. Norėčiau daugiau informacijos, kam reikalingi tie pinigai. Lietuva turėtų įsipareigoti ir nurodyti konkrečius žingsnius, veiksmų planą“, – aiškino europarlamentarė.
„Nukem“ pasitraukimas gali lemti tolesnį finansavimą
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad nebenori matyti „Nukem“ Visagino projekte, pasibaigus sutarčiai su šiuo Vokietijos koncernu.
Politikė iš Vokietijos bandė įtikinti, kad tikrai šio koncerno (rusiško kapitalo NUKEM ir vokiško GNS) neproteguoja. Tiesa, pabrėžė, kad, jeigu dėl įmonės pasitraukimo iš projekto vėl prasidės ginčai ir vėlavimai, tai neabejotinai padarys įtaką Briuselio sprendimui dėl tolesnio finansavimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Ministras, kurio neturėjo būti“ Ž.Vaičiūnas: abejočiau dėl tolesnio bendradarbiavimo su NUKEM
„Negalima nieko nedaryti, kadangi sugrįš senieji laikai, bus baramasi dėl techninio saugumo klausimų ir tai daug kainuos mokesčių mokėtojams“, – sakė ji.
O štai kaip kalbėjo vos tik į postą paskirtas Ž.Vaičiūnas: „Šis partneris yra vienas iš didžiausių argumentų Europos Komisijai, ES šalims abejoti papildoma parama, nes projekto vėlavimas nemaža dalimi buvo dėl šio partnerio, tai politiškai abejočiau dėl tolesnio bendradarbiavimo, bet techniškai dar turėčiau įvertinti.“
Pasak EP delegacijos narės, Lietuva Ignalinos AE uždarymui ateityje turėtų pasirinkti geriausius įmanomus partnerius.
„Bus iššūkis pasirinkti tarptautinį konsorciumą, susidedantį iš kelių įmonių, o ne vieną bendrovę. Šiam projektui jums reikia geriausių kompetencijų. Visa kita yra pasitikėjimo klausimas“, – sakė EP narė, paklausta, kokios įtakos neseniai Seimo priimtas įstatymas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų gali turėti Rusijos valdomai bendrovei „Nukem“, ateityje dalyvaujant Ignalinos AE uždarymo projektuose.
Geriau nei 2012 metais, bet vis dar netobula
Europarlamentarai IAE lankėsi 2012 metais, tada, kaip įvardijo komiteto pirmininkė, projekto nutraukimas buvo pavirtęs krize.
„Nemažai atotrūkių, vėlavimų, nebuvo pastatyta atliekų saugykla, vyko teisminiai ginčai tarp rangovų, sudėtinga situacija buvo tuo metu. Dabar situacija yra tikrai kitokia. Kuras iš pirmojo reaktoriaus yra jau pašalintas, iš antrojo reaktoriaus yra šalinamas. Džiaugiamės, kad atsilikimai kalendoriuje yra pasivejami“, – aiškino I.Grassle.
Tiesa, ji su kolegomis klausė, kiek kainuoja tokie vėlavimai, tačiau liko nepatenkinta, mat į šį klausimą jai niekas neatsakė.
Z. Balčytis: dėl lėšų Ignalinos AE uždarymui vyks „didelė kova“
Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos AE uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje. Pasak Z.Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų.
„Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas mums (ES – BNS) kainuos apie 15 mlrd. eurų kasmet ir daugelis kitų dalykų. Mes, Lietuvos politikai, nenuleisime rankų ir mėginsime įtikinėti, kad esame išskirtinė valstybė, kuri turi milžinišką objektą, niekas daugiau tokių neuždarinėja ir vargu ar artimiausiu metu uždarys“, – BNS penktadienį Vilniuje teigė EP Biudžeto kontrolės komiteto narys Z.Balčytis.
Jis kartu su Europos Parlamento delegacija šią savaitę apsilankęs Ignalinos AE bei susitikęs su politikais, Vyriausybės atstovais.
„Viliuosi, kad po mūsų atėję politikai toliau aiškiai supras, kad mes, nedidelė valstybė, negalime tokio projekto finansuoti vieni. Reikia aiškinti, kad šito objekto uždarymo atidėjimas, pats konservavimas gali kainuoti brangiau ir kelia grėsmę ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir aplinkinių šalių gyventojams“, – kalbėjo Z.Balčytis.
