Tokią nuomonę interviu Vokietijos ZDF televizijai jis išreiškė, atsakydamas į klausimą dėl anksčiau šią savaitę Vakarų Europos žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad „Gazprom“ valdoma šio projekto vystymo bendrovė grasina Europos Komisijai teismu dėl Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisų pritaikymo „Nord Stream 2“.
M.Weberis tokį grasinimą laiko nerealiu – jis pabrėžė, jog naują vamzdyną Europai aktyviai peršantis Rusijos koncernas „Gazprom“ privalo „gerbti Europos teisę“.
Vokietijos valdančiajai koalicijai priklausančios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) narys M.Weberis teigė gerbiąs kanclerės Angelos Merkel nuomonę, kad per Baltijos jūrą nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto įgyvendinimas palengvins Vokietijos galimybes apsirūpinti dujomis. Tačiau jis kartu akcentavo, kad Vokietija privalėjo ir privalo įsiklausyti į kitų regiono valstybių nuogąstavimus dėl „Nord Stream 2“.
„Tokie projektai turi būti derinami su mūsų kaimynėmis – Danija, Lenkija, Baltijos valstybėmis, Suomija – su visomis suinteresuotomis šalimis, o pirmiausia – su Ukraina“, – sakė M.Weberis ir pridūrė, jog daug metų jis laikosi tvirtos nuomonės, kad „būtina susimąstyti dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos“.
„Svarstydami naujų vamzdynų poreikį privalome žvelgti plačiau į pasaulį, ieškoti kitų išteklių, kuriais patenkintume dujų poreikį“, – pridūrė jis.
Šios savaitės pradžioje interviu Lenkijos leidiniui „Dziennik Polska“ M.Weberis pareiškė, jog perėmęs EK vairą siektų užblokuoti „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą.
„Tapęs EK vadovu pasinaudočiau visomis įmanomomis taisyklėmis, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas būtų užblokuotas“, – sakė EPP pirmininkas.
Europos Sąjungos Taryba praėjusią savaitę patvirtino ES dujų direktyvos pataisas, kurioms Europos Parlamentas pritarė šio mėnesio pradžioje. Jos bus pritaikytos ir per Baltijos jūrą iki Vokietijos tiesiamam naujam Rusijos eksporto dujotiekiui „Nord Stream 2“.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl „Nord Stream 2“. Tačiau Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Kita vertus, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.
„Deutsche Welle“ ir „Politico“, remdamiesi Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“, kurios vienintelis faktinis akcininkas yra „Gazprom“, vadovo Matthiaso Warnigo (Mateuso Varnigo) laišku EK pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui), skelbė, kad EK gali sulaukti ieškinio, jei ES dujų direktyvos pataisos bus pritaikytos ir šiam projektui.
Anot leidinių, pagrindinis šiame laiške pateiktas argumentas – atnaujintos ES dujų direktyvos, kuri yra ES Trečiojo energetikos paketo dalis, pritaikymas „Nord Stream 2“ projektui, pradėtam įgyvendinti gerokai anksčiau nei šios pataisos buvo priimtos, prieštarautų Energetikos chartijai – tarptautiniam dokumentui, pasirašytam 1994 metais ir vienijančiam 56 valstybes.
Rusijos planais, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema.
