„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

ES energetikos komisarė apie sankcijas naftai: turime tai įgyvendinti „tvarkingai“

Sankcijos turėtų pirmiausia pakenkti Rusijai, o ne ES šalims, todėl siūlymas rusiškos naftos atsisakyti palaipsniui yra racionalus, ketvirtadienį žiniasklaidai sakė ES energetikos komisarė Kadri Simson.
Kadri Simson
Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL veikimo pradžia / Lukas Balandis / BNS nuotr.

ES šiuo metu svarsto šeštąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo, be kitų sankcijų, siūlomas ir visiškas rusiškos naftos embargas, taikytinas tiek naftos žaliavai, tiek jos produktams, apimant tiek per terminalus, tiek vamzdynais transportuojamą naftą.

Planuojama, kad naftos produktų importą į ES būtų galima uždrausti per ateinantį pusmetį, o žaliavinės naftos iš Rusijos importą – iki metų pabaigos. Išimtys galėtų būti taikomos nuo rusiškos naftos labiausiai priklausančioms Vengrijai ir Slovakijai – joms būtų taikomas ilgesnis terminas, t. y. iki 2023 metų pabaigos.

„Mūsų pasiūlymo esmė – jis turėtų paveikti Rusiją labiau nei mūsų pačių ekonomikas, todėl tai mes įgyvendinsime „tvarkingai“, kad visos mūsų šalys narės turėtų galimybę rasti alternatyvius tiekėjus. Jie tokią galimybę turi, nes pasaulinė naftos prekybos rinka tas alternatyvas siūlo“, – kalbėjo eurokomisarė.

K.Simson pridūrė, kad prieigos prie jūros neturinčioms šalims alternatyvių naftos tiekėjų suradimas bus sunkesnis.

Ji taip pat pabrėžė, kad rusiškam naftos importui įtaką jau daro ir pirmasis ES sankcijų paketas, kuriuo apsunkinta naftos perdirbimo gamyklų veikla. „Diena po dienos Rusijos galimybė gaminti naftos produktus mažėja, nes jie neturi prieigos prie reikiamos įrangos, kuri leistų tobulinti ir palaikyti normalų perdirbimo gamyklų darbą“, – kalbėjo ji.

K.Simson Lietuvoje lankėsi Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) oficialaus atidarymo proga. Ji pabrėžė, kad šis dujotiekis tapo dar viena jungtimi, užtikrinančia visos ES energetinį saugumą.

Rusija praėjusią savaitę paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, kadangi šių šalių įmonės atsisakė atsiskaityti už dujas rubliais. Lietuva rusiškų dujų oficialiai neperka nuo balandžio pradžios.

„Visos šalys narės turi alternatyvius šaltinius, regioninius planus, pagal kuriuos kaimynai gali paremti kaimynus, kuriems buvo nutrauktas dujų tiekimas, tiekdami dujas pagal dujų srauto apgręžimą (angl. reverse flow) arba per SGD terminalus. Šie planai veikia, be to, tai yra geriausias ženklas, rodantis šalių narių solidarumą su Lenkija ir Bulgarija“, – kalbėjo K.Simson.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs