Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen vyksta į Ukrainą Europai susiduriant su dujų krize po kainų šuolio ir atsargų sumažėjimo.
Kelerius metus besitęsiantis Ukrainos karas su Rusijos remiamais separatistais ir reformų pastangos taip pat bus susitikimo darbotvarkėje, tačiau dujų krizė veikiausiai bus svarbiausia derybų tema.
„Šis viršūnių susitikimas vyks tvyrant labai įtemptai atmosferai“, – sakė analitikas iš Kijeve įsikūrusio „Naujos Europos“ centro Leonidas Litra.
Ukraina, konfliktuojanti su Rusija nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą, nori užtikrinti, kad ji ir toliau išliks dujų tranzito šalimi, o V.Zelenskis pasisakė prieš dujotiekį per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“, kurio tikslas – padvigubinti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos į Vokietiją apimtis.
Rusijos antruoju dujotiekiu, kurio sertifikavimo procesas Vokietijoje kol kas nėra baigtas, dujos bus eksportuojamos į Europą aplenkiant Ukrainą. Prognozuojama, kad Kijevas per metus dėl to neteks maždaug 1 mlrd. eurų Rusijos sumokamų tranzito mokesčių.
Antradienį Ch.Michelis ir U.von der Leyen mėgins suteikti V.Zelenskiui garantijų šiuo klausimu, sakė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Jie kalbės apie Europos įsipareigojimą garantuoti „Ukrainos, kaip dujų tranzito šalies, vaidmenį“, žurnalistams sakė tas pareigūnas.
Tačiau didelių pokyčių nesitikima.
Viršūnių susitikimo išvakarėse ES įvedė sankcijas aštuoniems pareigūnams „už kenkimą Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“. Bendrija nurodė, kad šie asmenys „priiminėjo šališkus sprendimus politiškai motyvuotose bylose ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn arba engė neteisėtos aneksijos priešininkus“.
Ukraina jaučiasi „ignoruojama“
Kritikai kaltina Maskvą tyčia ribojant dujų tiekimą Europai ir didinant kainas tikintis paspartinti naujojo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą. Rusija tai neigia.
Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pabrėžė, kad jo prioritetas yra ne pastatyti Ukrainą „į sudėtingą padėtį“, bet būti Europos „absoliučiai patikima partnere“ energijos rinkoje.
Tuo pat metu Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad Ukrainos dujotiekiai neremontuoti „ištisus dešimtmečius“, ir dujų tiekimo apimčių per šią šalį didinimas gali lemti „neigiamas pasekmes“.
„Kažkas gali sprogti ten bet kurią akimirką“, – sakė V.Putinas.
Maskva spalio mėnesiui nerezervavo papildomų dujų tranzito pajėgumų per Ukrainą į Europą, o tai kelia susirūpinimą.
Rusija neigia daranti kokį nors spaudimą ir tvirtina, kad prieš siųsdama atsargas į Europą, ji turi pripildyti savo pačios rezervus žiemai.
Nuo 2014 metų Ukrainos rytuose verdantis konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Kijevas kaltina Europą nedrąsumu, kai kalbama apie Rusiją – tiek dėl dujų, tiek dėl karinio bendradarbiavimo, tiek dėl Ukrainos perspektyvų integruotis į NATO ir Europos Sąjungą.
Europa savo ruožtu nekart ragino Kijevą dėti daugiau pastangų kovojant su kyšininkavimu ir reformuojant korupcija pagarsėjusią Ukrainos teismų sistemą.
„Paskatinsime savo draugus ukrainiečius eiti šiek tiek greičiau“, – sakė minėtas ES pareigūnas.
Antradienio susitikimas taip pat bus galimybė europiečiams „dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą stiprinti Ukrainos politinę asociaciją ir ekonominę integraciją su ES“, pridūrė pareigūnas.
„Įtampos ir nuoskaudų esama abiejose pusėse“, o Ukraina jaučiasi „ignoruojama“, sakė analitikas L.Litra.
