Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc. šalies suvartojamos elektros energijos, nesutaria su Vokietija, bebaigiančia uždarytis savo branduolines elektrines, Austrija ir kai kuriomis kitomis narėmis 27 šalių bloke.
Debatai dėl EK pasiūlyto klasifikatoriaus (angl. taxonomy) nebuvo įtraukti į Amjene vykstančių neformalių trijų dienų derybų darbotvarkę, bet per diskusijas ši tema vis tiek buvo iškelta.
Gruodžio pabaigoje Europos Komisija pateikė klasifikatoriaus projektą, kuriame investicijos į branduolinę ir dujų energetiką pripažįstamos tvariomis. Jeigu tokia pozicija būtų patvirtinta, investuotojams būtų uždegta žalia šviesa toliau plėtoti šiuo sektorius, Bendrijai siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį.
Branduolinė energetika ŠESD beveik visiškai neišmeta, o dujų elektrinės yra daug mažiau taršios negu kūrenamos anglimis.
Europos Sąjungos šalys galėjo iki šeštadienio vidurnakčio siūlyti klasifikatoriaus pakeitimus.
Sukakus šiam terminui EK turėtų apsvarstyti pasiūlymus ir „skubiai“ paskelbti galutinį tekstą, kuris galėtų būti priimtas per keturis mėnesius.
Dabartinės redakcijos klasifikatoriaus projektas turi daug galimybių būti priimtas. Jis galėtų būti atmestas tik užsitikrinus balsų daugumą Europos Parlamente arba atsisakius dokumentą patvirtinti 20 iš 27 Bendrijos šalių. Abu scenarijai yra sunkiai įgyvendinami.
Keletas Europos Parlamento narių laišku kreipėsi į ES vykdomosios valdžios instituciją, jog buvo suteikta per mažai laiko pakeitimams pasiūlyti, bet į šį protestą nebuvo atsižvelgta.
Be to, 12 ES šalių parėmė Prancūzijos poziciją ir EK siūlomą klasifikaciją.
Daugelis jų yra Vidurio Europos valstybės, siekiančios pakeisti taršias anglimis kūrenamas elektrines dujų jėgainėmis.
„Branduolinė energetika yra dekarbonizuota, – Amjene žurnalistams sakė Prancūzijos aplinkos ministrė Barbara Pompili. – Negalime jos atimti iš savęs tuo pačiu metu, kai mums reikia labai staigiai sumažinti savo anglies išmetalus.“
„Labai blogas signalas“
Nepaisant dalies ES narių palaikymo Europos Komisijos pasiūlymui, branduolinės energetikos priešininkai neatlyžo.
„Tai nėra nei tvaru, nei ekonomiška, – tvirtino Vokietijos aplinkos ministras Stefanas Tidowas. – Tai nėra žalioji energetika.“
Liuksemburgas ir Austrija žengė dar toliau, grasindamos kreiptis į teismą, jeigu branduolinė energetika būtų pripažinta tvaria. Abi šalys atkreipia dėmesį į branduolinių avarijų riziką ir iki šiol neišspręstą branduolinių atliekų ilgalaikio saugojimo klausimą.
„Tai būtų žaliasis smegenų plovimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Liuksemburgo aplinkos ministrė Carole Dieschbourg.
„Ir tai pasiųstų labai blogą signalą – tai nėra pereinamojo laikotarpio energetika, tai trunka per ilgai“, – pridūrė ji, turėdama galvoje, kad branduolinių reaktorių eksploatacijos ciklas trunka po kelis dešimtmečius.
Austrijos aplinkos ministrė Leonore Gewessler savo ruožtu sakė, kad įvardyti branduolinę energetiką tvaria būtų „smūgis klasifikatoriaus patikimumui“, nes ši pramonės šaka neatitinka teisinio kriterijaus, kad „turi būti nedaroma žalos aplinkai“.
Europos Komisija yra pasiūliusi priemonę, reikalaujančią, kad investuojantys į finansinius produktus būtų aiškiai informuojami, kokia tų paketų dalis investuojama į branduolinę energetiką. Tokiu atveju būtų sudaroma galimybė investuotojams nesirinkti priemonių, iš kurių finansuojama atominės energetikos plėtra, jeigu jie yra prieš tai nusistatę.
Tuo metu Berlynas delsė dėtis prie Vienos ir Liuksemburgo iniciatyvos imtis prieš EK teisinių veiksmų.
„Kol kas dirbame prie savo atsakymo, ir kai Komisija pateiks naują tekstą, analizuosime jį teisiniu požiūriu“, – sakė Vokietijos valstybės sekretorius ekonomikos reikalams ir klimato veiksmams Svenas Giegoldas.
Austrija taip pat prieštaravo siūlymams pripažinti dujų jėgaines tausojančiomis aplinką, o Nyderlandai, remiantys investicijas į atominę energetiką, argumentavo, kad „nėra jokios mokslinės priežasties įtraukti“ į klasifikatorių gamtines dujas.
Visgi su tokia pozicija nesutiko Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Adamas Guibourge-Czetwertynskis.
„Dujos pakeičia anglis, nes trumpuoju laikotarpiu nėra nieko geriau. Tai yra pagrįsta“, – kalbėjo jis.
Aptarė ir galimą „Gazprom“ manipuliavimą rinką
Energetikos ministrai diskutavo dėl aukštų energijos kainų, kurias šiuo metu patiria Europos vartotojai, ir galimų sprendimų jas amortizuoti. Energetikos komisarės Kadri Simson teigimu energijos kainos išlieka aukštos ir nestabilios, taip pat tampa aišku, kad kainos išliks aukštos ilgiau nei buvo prognozuota. Šią savaitę gamtinių dujų saugyklų Europoje užpildymo lygis pasiekė 47 proc., esminė to priežastis – „Gazprom“ sumažintas dujų tiekimas.
Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo, kad šiuo metu Europoje stengiamės kovoti su aukštų energijos kainų pasekmėmis, tačiau nesprendžiame kainų krizės priežasčių. Visų pirma, turėtų būti atliktas nuodugnus Rusijos valdomos „Gazprom“ elgsenos rinkoje tyrimas.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis „Gazprom“ į Europos rinką tiekė 25 procentais mažiau dujų nei įprastai, kai energijos kainos galėtų sumažėti per pusę, jei Rusija sutiktų padidinti dujų pasiūlą 20 procentų. Pasak agentūros direktoriaus F. Birol, maži Rusijos dujų srautai į Europą sutampa su padidėjusia geopolitine įtampa dėl Ukrainos, o tai reiškia, kad Rusija atvirai naudoja energetiką, kaip politinį įrankį.
D.Kreivys sakė: „Esu įsitikinęs, kad esamos aplinkybės yra tvirtas pagrindas įtarti galimą „Gazprom“ manipuliavimą rinka. Todėl labai palaikau Europos Komisijos vice-prezidentę p. M.Vestager, kuri jau pradėjo pirminį tyrimą ir renka informaciją iš energijos tiekėjų. Tyrimas turi pateikti galutinius atsakymus dėl Rusijos veiksmų“.
Energetikos ministro teigimu, jei ES nesugebės tinkamai išspręsti šios problemos, galime ir toliau ateinančiais metais svarstyti aukštų energijos kainų ar dujų trūkumo klausimus.
Taip pat Europos ministrai diskutavo dėl miškų ir medienos produktų vaidmens energetikos ir klimato politikose. Lietuva tvirtai pritaria, kad miškai vaidina svarbų vaidmenį tiek energetikos, tiek klimato politikoje. Miškai ir biomasė taip pat atlieka labai svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį.
Lietuvoje net 75 proc. centralizuoto šilumos tiekimo priklauso nuo biomasės. Energetikos ministras D.Kreivys sakė, kad perėję nuo importuojamų gamtinių dujų prie biomasės, Lietuvoje užsitikrinome šildymo sektoriaus nepriklausomybę ir 70 proc. sumažinome sektoriaus anglies dioksido emisijas, o namų ūkiai savivaldybėse, kurios naudoja daugiau biomasės nei dujų, šią žiemą gavo mažesnes sąskaitas už šildymą.
Aukštų energijos kainų krizės šviesoje yra labai svarbu Europoje naudoti darnius ir prieinamus energijos išteklius, tokius kaip biomasė. Todėl Lietuva prisijungė prie dešimties valstybių narių grupės laiško, kuriuo raginama Europos Komisiją ir pirmininkaujančią ES Tarybai Prancūziją užtikrinti teigiamą ir stabilų tvarios biomasės reguliavimą, ypač dabar yra ne laikas siųsti neigiamus signalus investuotojams ir rizikuoti atidėti mūsų energijos ir klimato kaitos perėjimą.
Tarybos metu energetikos ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir vandenilio plėtros Europoje klausimais.
