Valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą novatoriškų reaktorių tyrimų, plėtros, finansavimo ir statybos srityse, nurodoma būsimos ES atominės energetikos politikos, kuri turėtų būti patvirtinta trečiadienį, projekte.
„Spiegel Online“ turimais duomenimis, šiuo projektu grindžiama būsima Europos Komisijos atominės energetikos politika. Trečiadienį jį turėtų patvirtinti už energetiką atsakingas Komisijos narys Marošas Ševčovičius. Po to dokumentas bus perduotas Europos Parlamentui.
„Spiegel Online“ taip pat praneša, jog Komisija, be kita ko, planuoja skatinti aktyviau statyti mažuosius branduolinius reaktorius ir tikisi, kad tokia technologija bus pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Ekspertų teigimu, parengti šią strategiją paskatino dvi priežastys: Europos Sąjungos siekis sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir noras sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Keturiolikoje ES valstybių narių veikia iš viso 131 atominis reaktorius, kurių bendras pajėgumas sudaro maždaug 121 gigavatą. Tuo tarpu Vokietija eina priešingu keliu – šalis nori atsisakyti atominės energetikos ir paskutinę atominę elektrinę planuoja uždaryti 2022 metais.
