Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus.
Bus imtasi priemonių, kad tanklaiviai negalėtų gabenti už didesnę negu nustatytoji kainą parduotos rusiškos naftos, pavyzdžiui, atsisakant leisti britų ir ES draudikams drausti laivus ir krovinius.
ES jau yra sutarusi su Vašingtonu, jog kainą, kurią Vakarų klientai moka už Rusijos naftą, reikia riboti, kad Maskva negalėtų pelnytis iš „juodojo aukso“ kainų kilimo, kurį pakurstė jos pačios pradėtas karas Ukrainoje.
Be kainų viršutinės ribos, Europos Komisija buvo siūliusi taikyti tvarką, pagal kurią tuo atveju, jeigu naftos prekybos kaina smuktų žemiau 60 JAV dolerių už barelį, kainų viršutinė riba būtų sumažinta tiek, kad būtų 5 proc. mažesnė už rinkos kainą.
Pagrindinės Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina yra nepastovi, bet tuo metu, kai ES ambasadoriai susitiko svarstyti kainų „lubų“ lygio, ji sudarė apie 65 JAV dolerius už barelį.
Tuo tarpu Lenkija, kuri tvirtai remia kaimyninę Ukrainą jos kovoje prieš Kremliaus pajėgas, buvo reikalavusi nustatyti kur kas mažesnę naftos kainų viršutinę ribą – kaip buvo pranešama, artimesnę vos 30 JAV dolerių už barelį.
Briuselyje tęsiantis deryboms, kelių valstybių narių diplomatai pareiškė, kad Lenkija sprendimui dėl 60 JAV dolerių „lubų“ atvirai neprieštaravo, ir pridūrė, jog tikisi, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
Sekmadienį Vienoje įvyks vadinamosios OPEC+ grupės – Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, tarp kurių yra ir Rusija, – naftos ministrų susitikimas.
