„Tikėtina, kad dujų direktyvos pataisų patvirtinimas, nerengiant diskusijų, gali įvykti balandžio 15-ąją, ES ministrų tarybai susirinkus Liuksemburge svarstyti žemės ūkio ir žuvininkystės aktualijas“, – anonimiškai pareiškė aukšto rango ES valdžios institucijų atstovas.
„Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad dujų direktyvos patvirtinimo data gali būti ir kita. Ar tai įvyks būtent per balandžio 15-ąją numatytą posėdį, kol kas nėra aišku“, – pridūrė jis.
Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė ES dujų direktyvos pataisas, kurios, kaip manoma, gali apsunkinti nevienareikšmių vertinimų sulaukusio Rusijos-Vokietijos dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos draudžia tiekėjui valdyti perdavimo tinklus – kitaip nei iki šiol Rusija tikėjosi dėl Baltijos jūrą kertančio eksporto dujotiekio plėtros projekto. Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ teks su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Be to, problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.
Pataisos nepakeis „Nord Stream 2“ projekto terminų
Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisos, kurias ketvirtadienį patvirtino Europos Parlamentas, nedarys įtakos Rusijos–Vokietijos dujotiekio per Baltijos jūrą projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimo terminams, pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie ES.
„Nord Stream 2“ atstovai neįveikiamų kliūčių tame neįžvelgia. Todėl manau, kad pakankamai užtikrintai galima teigti, jog dujotiekis bus toliau tiesiamas ir bus nutiestas laiku“, – sakė Vladimiras Čižovas.
Jis pabrėžė, jog šios pataisos numato taisyklių išimtis, ir Vokietija jomis veikiausiai pasinaudos.
„Išimties taikymas priklauso nuo šalies, į kurios teritoriją vamzdynas patenka. „Nord Stream 2“ atveju – tai Vokietija, ir ji yra suinteresuota, kad šis projektas būtų užbaigtas“, – sakė Rusijos ambasadorius ES.
Dujų direktyvos pataisos, kurias dar tvirtins ES Taryba, numato, kad dujotiekių iš trečiųjų šalių pratęsimui bus taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Bendrijos vidaus dujotiekiams. Esminiai reikalavimai – dujų tiekėjai negali valdyti magistralinių vamzdynų, galimybė jais naudoti turi būti suteikta kitiems operatoriams, naudojimosi vamzdynais įkainiai turi būti nustatomi skaidriai.
Tai reiškia, kad „Nord Stream 2“ operatorė, kitaip nei dabar, negalės priklausyti rusiškų dujų eksportuotojui „Gazprom“, o šio vamzdyno 50 proc. pralaidumo turės būti rezervuota kitų tiekėjų poreikiams.
Pataisos leidžia išimtis, tačiau tik Europos Komisijai pritarus.
Pagal Rusijos planus, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas jau klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą. Tai leistų eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę ir padidinti „Gazprom“ dalį Europos dujų rinkoje.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ yra vienintelis projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas. Rusijos dujų milžinė projektą vykdo su parteriais – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“. Šios įmonės kol kas yra tik finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
„Nord Stream 2“ projektas sulaukęs kai kurių ES narių, įskaitant ir Lietuvos, aktyvaus priešinimosi: jis laikomas ne ekonomine, o politine schema. Oficialūs Vokietijos vyriausybės vertinimai – priešingi.
