Liuksemburge įvykusiame neeiliniame ES energetikos ministrų susitikime, kuriame buvo aptartas šis klausimas, bloko narės iš esmės pritarė vienuolikos valstybių narių raginimams atmesti Ispanijos ir Prancūzijos pasiūlymus dėl didelio masto rinkos reformų.
Susirinkę ministrai pripažino, kad kainų kilimas „kelia pavojų Europos energetikos rinkos vientisumui“, spaudos konferencijoje teigė susitikimo pirmininkas, Slovėnijos infrastruktūros ministras Jernejus Vrtovecas.
Tačiau jie sutarė, kad „neturėtų būti skubama priimti neapgalvotų sprendimų“, pažymėjo už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson.
Tuo tarpu susitikime buvo plačiai pritarta ES šalims prieinamų trumpalaikių „priemonių rinkiniui“, daugiausia apimančiam laikiną nacionalinių energijos mokesčių, kurie paprastai sudaro apie trečdalį sąskaitų už elektros energiją, sumažinimą.
Praėjusią savaitę tuo pačiu klausimu įvyko ES viršūnių susitikimas, o kitą savaitę Didžiojoje Britanijoje įvyks itin svarbi aplinkosaugos konferencija COP26.
Pastaruoju metu visame pasaulyje sparčiai didėja energijos kainos, kai daugelio šalių ekonomika įgauna pagreitį po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės.
Europoje, kuri yra labai priklausoma nuo importuojamų dujų ir naftos, didmeninės energijos kainos smarkiai šoktelėjo, daugiausia dėl sparčiai didėjančių kainų trumpalaikėse „spot“ rinkose.
Ispanijos atstovė į susitikimą atvyko tikėdamasi įtikinti kitus ministrus palaikyti pasiūlymą nustatyti dujų kainų „lubas“ bei kartu vykdyti dujų pirkimus ES, kaip tai buvo padaryta perkant vakcinas nuo COVID-19.
Ispaniją palaikanti Prancūzija taip pat siekė išnagrinėti galimybę atsieti dujų kainą nuo bendros už energiją mokamos kainos. Toks principas atitiktų Prancūzijos interesus, nes šalis daugiau nei 70 proc. energijos gauna iš branduolinės energijos.
Ispanijos energetikos ministrė Sara Aagesen Munoz (Sara Agesen Munjos) pažymėjo, kad energijos kainų šuolis – tai „nepaprasta ir neatidėliotina padėtis, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų“.
„Europa patiria spaudimą“
Visgi vienuolika šalių, įskaitant Austriją, Daniją, Suomiją, Vokietiją, Airiją, Nyderlandus ir Švediją, palaikė pareiškimą, prieštaraujantį esminiams ES rinkos pokyčiams.
K.Simson pažymėjo „plataus masto sutarimą“, kad dabartinis kainų augimas yra laikinas ir yra „sukeltas išskirtinės pasaulyje vyraujančios dujų paklausos, o ne mūsų rinkos struktūros“.
„Žinoma, dabartinė rinkos padėtis daro didelį spaudimą ES“, – teigė ji, tačiau pridūrė, kad reikia sutelkti dėmesį į ES siekius iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu, o tai reiškia daugiau investicijų į atsinaujinančius šaltinius.
„Dabartinio modelio keitimas keltų pavojų rinkos nuspėjamumui, konkurencingumui ir perėjimui prie švarios energijos“, – pažymėjo K.Simson.
Nepaisant to, ministrai buvo atviri Ispanijos pasiūlymui dėl bendrų dujų pirkimų „kaip dar vienai idėjai“, pažymėjo ji.
Kalbėdama apie ES klimato kaitos politiką, K.Simson teigė, kad susitikime vyko „intensyvios diskusijos“ dėl to, ar branduolinė energija turėtų būti įtraukta į būsimą Europos Komisijos energijos šaltinių, laikomų „žaliaisiais“ investicijų tikslais, sąrašą, kaip to nori Prancūzija.
„Mūsų požiūriu, kiekviena valstybė narė gali pasirinkti savo energijos šaltinių derinį – jos turi unikalius kelius“, – pareiškė ji.
„Branduolinė energija laikoma mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiu energijos šaltiniu. Tačiau nuomonės skiriasi dėl galimo poveikio aplinkosaugos tikslams, pavyzdžiui, dėl branduolinių atliekų poveikio aplinkai“, – pridūrė K.Simson.
