ESO Paslaugų tarnybos direktoriaus Igno Pranskevičiaus teigimu, įdiegus išmaniąją apskaitą, gyventojai per metus sutaupytų bent 7 proc. elektros. Anot jo, projektą numatoma pradėti 2019 metais.
„Esame pabaigę kaštų naudos analizę, pristatę projektą Energetikos ministerijai, kur turime palaikymą, projektas įtrauktas į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Kainų komisijai esame pristatę. Nelaukdami sprendimų startuojame su viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimu. Kitų metų pradžioje ketiname pradėti pirkimus, 2019 metais startuosime su masiniu diegimu“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė I. Pranskevičius.
Pasak jo, bandomasis projektas parodė, kad išmanioji apskaita suteikia gyventojams galimybę reguliuoti energijos suvartojimą ir taupyti.
„Bandomojo projekto metu klientams pasiūlytas keturių laiko zonų tarifas, kad jie galėtų stebėti savo elektros energijos suvartojimą ir matyti, kurioje laiko zonoje didžiausias suvartojimas. Vienas iš svarbiausių rezultatų, tai, kad klientai galėjo valdyti duomenis, mažinti energijos suvartojimą. Mažėja apie 7 proc. suvartojimas, palyginti, kaip klientai vartojo pernai“, – aiškino I. Pranskevičius.
Bandomojo projekto metu įdiegta beveik 3 tūkst. išmaniųjų skaitiklių – Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Šilutės, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose.
ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Saulius Vaičekauskas teigia, kad visoje Europoje sparčiai diegiami išmanieji skaitikliai, o Estija jau yra užbaigusį tokį projektą.
„Bendrai Europoje yra beveik 300 mln. apskaitos prietaisų. 2011 metais buvo iš jų tik 18 proc. buvo išmaniųjų. O šiuo metu 56 proc. visų Europos skaitiklių yra išmanūs. Po trejų metų šis skaičius pasieks 72 proc. Latviai įsidiegę 400 tūkst. išmaniųjų apskaitų iš 1 mln. visų skaitiklių. Estai jau šiemet baigė išmaniųjų apskaitų diegimo projektą“, - teigė S. Vaičekauskas.
Į projektą įtraukiami būsto šildymui dujas naudojantys vartotojai, nes būtent jie pajunta didžiausią naudą. Už skaitiklį vartotojams nereikės mokėti.
Be to, svarstoma galimybė naudoti technologiją, kai duomenys siunčiami tiesiai iš skaitiklio į duomenų centrą, bet ją dar planuojama bandyti. ESO teigia, kad gali būti naudojamos skirtingos technologijos.
Bendrovės atstovų teigimu, dalis projektui būtinų lėšų būtų dengiama iš tarifo, tačiau ji būtų nedidelė.
Kompanijos „Ernst & Young“ atlikta analizė rodo, kad preliminarios 219 mln. eurų investicijos šaliai atneštų 88 mln. eurų bendros ekonominės naudos. Finansinė nauda šaliai gali siekti daugiau nei 160 mln. eurų – daugiausia dėl sumažėjusių metrologinės patikros ir skaitiklių apžiūros sąnaudų bei mažesnių nuostolių tinkle., o socialinė nauda – 335 mln. eurų – dėl efektyvesnio ir mažesnio elektros suvartojimo, kurio siekti įpareigoja ir Europos Komisija.
