ESO sąskaitos šokiruoja ne tik verslininkus, bet ir savivaldybės įmones

„Kėdbusas“ paramos gauti net nebegali

Kaip sakė laikinai „Kėdbuso“ direktoriaus pareigas einantis Regimantas Valiauskas, po to, kai su valstybės parama įsigijo du elektrinius autobusus, atsirado kita problema – įsirengti elektrobusų įkrovimo stotelės su valstybės parama jau nebegalima, mat įmonė yra per didelė.

„Visur finansavimas duodamas smulkioms ir mažoms įmonėms. Mes esame prie stambesnių įmonių, turime 50 autobusų, iš jų 2 elektrinius. Iki 2030 metų planuojame įsigyti dar 10–12 elektrinių autobusų.

Lietuvos energetikos agentūra sako, kad paraiškas paramai gali teikti tik mažos įmonės, kurios naudoja iki 500 kWh. Mes per metus išnaudojame apie 70 tūkst. kWh, tačiau elektrobusų krovimui reikėtų 100–300 kWh elektros. Norėtume statyti savo saulės elektrines ir statyti elektrobusų įkrovimo stoteles, bet tam neturime jokių šansų.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr./Laikinai „Kėdbuso“ direktoriaus pareigas einantis Regimantas Valiauskas

Negauname jokios paramos, kuri galėtų padengti saulės elektrinės įrengimo kaštus, negauname jokių nuolaidų elektrinių autobusų įkrovimo stotelių įrengimui“, – kalbėjo „Kėdbuso“ vadovas.

„Aš nebijau pasakyti, kad norėdami pereiti į elektrinius autobusus, negalime to padaryti be valstybės paramos. Pernai gavome paramą dviem autobusams, bet dabar jau ta parama nebegalioja.

Tai daugiau autobusų nebus, krovimo stotelių negalime turėti, saulės elektrinės negalime įsirengti“, – liūdnai tęsė jis.

Susitikime dalyvavusi Lietuvos energetikos agentūros projektų vadovė Laura Bogušienė paantrino, kad iš Agentūros paramos tokia įmonė gauti jau nebegali, tačiau, esą „Kėdbusas“ gali kreiptis paskolos, kurios sąlygos labai palankios.

„Mūsų agentūra teikia finansavimą tik labai smulkiam verslui, tačiau iš „Invegos“ jūs galite gauti paskolą. Jų paskolų palūkanos patrauklios, ne daugiau kaip 3 proc.

Jei norite privačių įkrovimo prieigų autobusams, galite tą daryti ir kreiptis į mus, ir finansavimą, jei atitiksite sąlygas, suteiksime“, – žadėjo L.Bogušienė bei pridūrė, kad Susisiekimo ministerija vėl planuoja naujas priemones ir papildomą finansavimą elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimui.

Už 10 kWh saulės elektrinę ESO užsiprašė 1,9 mln. eurų

Tačiau ties elektrinių autobusų parko plėtra „Kėdbuso“ problemos nesibaigia. R.Valiauskas pasakojo svarstęs įsirengti 10 kWh galingumo saulės elektrinę, tačiau kai pamatė, kokią kainą užsiplėšė ESO, visi norai bemat išgaravo.

„Paprašėm 10 kWh saulės elektrinės, kurią norėjome įrengti ant autobusų stoties stogo, su galimybe didinti galią iki 50–100 Kwh.

Gavome iš ESO sąskaitą 1,6 mln. apmokėti už tą 10 kilovatvalandžių.

Tai jiems gal kažkas su galva nelabai gerai? Gal, Seimo nariai, pamąstykite, kaip mums eiti į žaliąją energiją, jei reikia mokėti po 2 milijonus eurų už 10 kWh tos žalios energijos“, – rėžė R.Valiauskas.

AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis tik klausė, kas kalbama ir galiausiai pasakė, kad asmeniškai kontaktuos su „Kėdbusu“ ir patikino, esą įmonė tą 10 kWh saulės elektrinę tikrai galės įsirengti.

„Epsomos“ vadovas Andrius Stasiukynas sako, kad jau kurį laiką bando pasididinti elektros galią, tačiau darbai nevyksta, o gaunamos sąskaitos iš ESO taip pat šokiruoja.

Milijonų nori ir už elektros galios didinimą

ESO milijonines sąskaitas siunčia toli gražu ne tik už saulės elektrinių įrengimą. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje neseniai veiklą pradėjusi įmonė „Epsoma“ jau kurį laiką bando pasididinti elektros galią, tačiau darbai nevyksta, o gaunamos sąskaitos iš ESO taip pat šokiruoja.

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr./„Epsomos“ vadovas Andrius Stasiukynas

„Laukiu galimybės pasididinti galią gamykloje 1,5 megavato jau pusantrų metų. Jūs atsiuntėte sąskaitą 1,9 mln. eurų“, – kalbėjo „Epsomos“ vadovas Andrius Stasiukynas, sakydamas, kad ne tik kainodara, bet apskritai visas ESO darbo modelis yra sunkiai suvokiamas.

„Gal jūs galėtumėt kitaip elgtis? Kai mes vėluojam sumokėti sąskaitas, jūs atjungiat elektrą. O kai jūsų rangovas, kuris visada yra vienas ir tas pats, vėluoja atlikti darbus, kas tada?

Verslas net neturi kam paskambinti, jūs esate tarsi neįgaliųjų kompanija.

„Rinkos aikštės“ nuotr./AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis teigia, kad Kėdainiuose yra 20,58 MW laisvos elektros galios.

Paskambini, atsiliepia viena konsultantė, kitą kart` kita, siuntinėja nuo vieno pas kitą.

O kol taip viskas pas jus vyksta, mūsų gamykla jau dirba, aišku, iš dalies, kartais vieną variklį jungiam, kartais kitą, nes visu pajėgumu dirbti negalima, kol galios nepadidinsite“, – nusivylimo neslėpė A.Stasiukynas, ragindamas Seimo narius atkreipti dėmesį į tokį ESO darbo modelį ir galbūt pasistengti, kad ESO bent jau susikurtų patogią komunikacijos ir konsultacijų sistemą verslo subjektams.