Lietuva teigia, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projektas stumiasi į priekį – su partneriais esą sutarta, kad pakaks vienos „LitPol Link“ linijos, tačiau Estija teigia savo pozicijos nekeičianti – ji siekia, kad būtų nutiesta antra jungtis su Lenkija, nes tik taip būtų užtikrintas pakankamas saugumas.
Tai BNS patvirtino Estijos vyriausybės atstovė Ave Tampere.
„Buvo padaryta išvada, kad iki metų pabaigos sprendimas dėl sinchronizacijos per Lenkiją turi būti rastas ir deklaruotas supratimo memorandume. Iš Estijos pusės memorandumas gali būti pasirašytas ir birželį, jei kaip pirmenybė bus numatytas sinchronizavimo variantas bent su dvejomis skirtingomis linijomis, nes tai buvo Baltijos šalių pagrindinis scenarijus jau daug metų“, – BNS teigė A.Tampere.
Pasak jos, premjerų susitikime Taline praėjusį pirmadienį Estija išsakė poziciją, jog su Lenkija turint tik vieną jungtį, elektros tiekimo saugumas Baltijos šalims bus labai sumažintas ir „net vienas incidentas gali nutraukti sinchroninę jungtį tarp trijų šalių ir likusios teritorijos“. Tad, Estijos nuomone, dėl to kyla rizika bei sinchronizacijos kaštai.
„Reikėtų apie 200 mln. eurų papildomų investicijų rezerviniams pajėgumams, Baltijos šalių vartotojai turėtų padengti apie 600 mln. eurų papildomų veiklos sąnaudų, kad būtų susitvarkoma su rizika. Be to, elektros rinkos funkcionavimas sumažėtų, nes dalis jungčių pajėgumų būtų rezervuoti tik sinchronizavimo tikslams, todėl nebūtų atiduoti rinkai“, – Estijos skeptiškumo priežastis aiškino A.Tampere.
Dar neseniai Estija kėlė idėją sinchronizuoti tinklus su Skandinavija, nutiesiant povandenines jungtis su Suomija.
Lietuvos energetikos ministro atstovė Aurelija Vernickaitė BNS teigė, kad skaičių, kiek jungčių turėtų būti su Lenkija, nustatys Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E ekspertai, pateikdami technines sinchronizavimo sąlygas.
„Visos keturios šalys pritaria, kad sinchronizacija per Lenkiją yra geriausias variantas. Ir toks premjerų susitikimo Taline metu patvirtintas sutarimas yra labai svarbus žingsnis. Susijungimas su žemyninės Europos elektros tinklais yra pats optimaliausias variantas kainos ir laiko požiūriu. Kokiu būdu techniškai tai gali būti įgyvendinta, mūsų vertinimu, turi būti atsakyta ENTSO-E proceso metu“, – BNS teigė A.Vernickaitė.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę teigė, kad Latvija ir Estija, kurios buvo vienos jungties idėjos priešininkės, dabar pritaria galimybei sinchronizuotis viena jungtimi.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šią savaitę teigė, kad Baltijos šalys sutarė sinchronizavimo projektą pradėti nuo vienos jungties, o vėliau būtų įvertinta galimybė tiesti daugiau jungčių su Lenkija. Tokia Lietuvos pozicija grįsta Lenkijos nenoru statyti antrą „LitPol Link“ jungtį bei baiminantis, kad spaudžiant šalį būtinai tiesti dar vieną liniją, projektas apskritai gali įstrigti.
„Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko teigimu, ateityje gali būti nutiesta ir trečia elektros linija su Lenkija, mat sinchronizavimo projektu integracija nesibaigia. Tačiau, anot jo, šiuo metu vienos jungties visiškai pakanka, o jeigu dėl kokių nors priežasčių jungtis nutrūktų, ją sutaisyti būtų galima per keletą dienų.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro atliktoje sinchronizavimo studijoje nurodoma, kad optimaliausias variantas yra sinchronizavimas dviem „LitPol Link“ jungtimis – jo kaštai galėtų siekti 770-960 mln. eurų, kai viena jungtimi jie siektų 900 mln. eurų. Galimybė sinchronizuoti Baltijos šalis su Skandinavija vertinama 1,36-1,41 mlrd. eurų.
