„Skalūnų kasyklos pramoninėje zonoje Rytų Viru apskrityje planuojama statyti siurblinė hidroelektrinė – tai didelio masto uždaro ciklo projektas, kuriam būtų panaudota kalkakmenio skalda ir uždari kasyklos tuneliai, sukurti kasant skalūnus. Jėgainė veiktų kaip galingas akumuliatorius, padėsiantis užtikrinti šalies energetinį saugumą bei elektros sistemos stabilumą“, – teigiama „Eesti Energia“ pranešime.
Planuojama, jog iki 225 megavatų galios jėgainė pradėtų veikti 2026 metais, Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL energetikos žiedo su Rusija ir Baltarusija.
„Baltijos valstybių prijungimas prie kontinentinės Europos elektros tinklų numatytas ne vėliau kaip 2026-aisiais, todėl labai svarbu, kad jose būtų sukurtos reikiama rinka, gamybos ir kaupimo aktyvai, užtikrinantys tiekimo saugumą. Mūsų hidroakumuliacinė jėgainė nebeeksploatuojamoje kasykloje bus parengta 2025-2026 metais“, – pranešime cituojamas „Eesti Energia“ valdybos narys Margusas Valsas.
„Atsinaujinančiosios energijos gamyba natūraliai nestabili, o gamybos prognozės gali smarkiai skirtis nuo to, ką iš tikrųjų pagamina vėjo ir saulės elektrinės. Siekiant užtikrinti subalansuotą elektros energijos sistemos veikimą, ji turi turėti gamybos aktyvų, kurie galėtų greitai reaguoti“, – pridūrė jis.
Preliminarus projektas apims investicijų dydžio ir atsipirkimo laikotarpio nustatymą, o poveikio aplinkai vertinimas atskleis, į kokius aplinkosaugos reikalavimus ir sąlygas būtina atsižvelgti statant jėgainę.
Kaip jau buvo skelbta, „Eesti Energia“ planuoja 2022-2026 metais į plėtrą investuoti apie 2,5 mlrd. eurų.
