Pasak D.Grybauskaitės, Estija yra antroji šalis pagal lietuvių investicijas užsienyje ir septintoji partnerė pagal prekybos apimtis.
„Mūsų šalims sėkmingai kapstantis iš krizės, vienas iš būdų užtikrinti ekonomikos augimą yra investuoti vieniems į kitus“, – Lietuvos prezidentei antrino T.H.Ilvesas.
Kaip įkvepiančią metaforą ir pavyzdį Lietuvai ir Estijai jis prisiminė neseniai į Everesto viršukalnę įkopusią lietuvę Editą Uksaitę Nichols: „Jeigu daug dirbi, pasieki viršūnę“, – sakė Estijos prezidentas.
Pasak jo, iš Lietuvos ir Estijos pavyzdį turėtų imti ir kitos į rimtesnius sunkumus įklimpusios ES šalys, kurios, T.H.Ilveso žodžiais, „nesilaikė taisyklių“.
Tarp prioritetinių sričių, kuriose Lietuva ir Estija gali padėti viena kitai, prezidentas minėjo gynybą, energetinį saugumą ir transportą. Pasak T.H.Ilveso, šiandienėje Europoje vis dar galima rasti vieną žemėlapį, kuriame Baltijos valstybės labiau susietos su Rytais nei su Vakarų Europa – ir tai yra geležinkelių žemėlapis. „Railbaltic“ projektas yra tai, ką turi įvykdyti XXI amžiaus šalis“, – sakė jis.
Visagino AE klausimas
Iš Estijos pastaruoju metu ėmė eiti užuominos, kad šalis nebenori dalyvauti užsitęsusiose Visagino atominės elektrinės statybose. „Kaimynų negalima kaltinti dėl to, ko patys nesugebame padaryti“, – į komentarą, kad premjeras Algirdas Butkevičius Estiją yra pavadinęs silpniausia projekto grandimi, reagavo prezidentė D.Grybauskaitė.
Estijos prezidentas, paklaustas, ar priimtų Lietuvos pasiūlymą kartu steigti VAE statybų bendrovę, atsakė, kad sunku komentuoti tai, ko dar neįvyko. „Sunku kalbėti apie pasiūlymą, kuris dar neatėjo. Jei tai bus geras pasiūlymas, mes jį priimsime“, – sakė T.H.Ilvesas.
Prezidentė D.Grybauskaitė pakartojo savo nuomonę, kad mažai ir patikimų energijos šaltinių neturinčiai šaliai atominė energetika yra gera išeitis. Ji priminė, kad Suomija, panašaus dydžio į Lietuvą šalis, jau statosi penktą atominį reaktorių. „Jei Suomija sugeba, kodėl negalime mes?“ – klausė prezidentė.
Euro įsivedimo nauda
Euro zonoje siaučiant krizei, lietuviai ima abejoti euro įsivedimo nauda. Tuo tarpu Estijoje, pasak T.H.Ilveso, gyventojų parama eurui viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
Euro įvedimas šaliai atnešė daug naudos, tvirtina prezidentas. Sumažėjusios finansinių transakcijų sąnaudos paskatino tiesiogines užsienio investicijas.
Kita priežastis, dėl kurios verta turėti eurą, yra politinė-filosofinė, sako Estijos prezidentas. Kai Estijos finansų ministras nuvažiuoja į Briuselį ir nerimauja dėl euro ateities, jis sėdasi kalbėtis kartu su euro zonos grupe. Tuo tarpu kai į Briuselį nuvažiuoja Lietuvos ir Latvijos finansų ministrai, jie nepatenka į euro grupės derybas, nors tiek pat nerimauja ir dėl euro ateities, ir dėl prie jo pririštų savo valiutų.
T.H.Ilvesas taip pat palinkėjo Lietuvai sėkmės artėjančio prezidentavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Jam ypač patinka Lietuvos nustatyti prioritetai: „Jei Tarybai pirmininkautų Estija, mes iškeltume tokius pačius prioritetus.“
Pasak T.H.Ilveso, Baltijos šalys yra suinteresuotos savo pasienyje turėti demokratines valstybes ir įtikinti ES partneres remti demokratizacijos procesus Rytų partnerystės šalyse.
