„Mes darome, ką galime pagal esamas teisines sąlygas, mums reikės Europos Sąjungos šalių paramos derybose su Rusija, tikiuosi, kad gausime tą mandatą ir pradėsime derybas, remiant Lietuvai“, – ketvirtadienį kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje Vilniuje sakė M.Šefčovičius.
Anot jo, EK teisės tarnybos nuomone, Komisija neturi pakankamai teisinių priemonių, kad galėtų daryti spaudimą Rusijai dėl trečiojo energetikos paketo taikymo „Nord Stream 2“ projekte. Anot jo, statant dujotiekį galios ir ES, ir Rusijos teisė. M.Šefčovičius tikino, kad teisinę koliziją galima išspręsti tik diskusijomis, kuriose bus siekiama užtikrinti, kad Vidurio ir Rytų Europa nenukentėtų dėl projekto.
Todėl mes siūlome ir manau, kad per kelias savaites EK patvirtinsime įgaliojimus derybose tarp Europos Sąjungos ir Rusijos dėl šio dujotiekio ir darysime spaudimą, kad būtų gerbiami pagrindiniai ES principai energetikos ir dujų: atsiejimas, galimybių suskirstymas, operacijų skaidrumas, trečiųjų šalių prieiga.
„Akivaizdu, kad vienintelis būdas išspręsti tą teisinę koliziją yra derybos. Todėl mes siūlome ir manau, kad per kelias savaites EK patvirtinsime įgaliojimus derybose tarp Europos Sąjungos ir Rusijos dėl šio dujotiekio ir darysime spaudimą, kad būtų gerbiami pagrindiniai ES principai energetikos ir dujų: atsiejimas, galimybių suskirstymas, operacijų skaidrumas, trečiųjų šalių prieiga. Be abejo, sieksime užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio Vidurio ir Rytų Europos šalims ir tranzitui per Ukrainą“, – tikino M. Šefčovičius.
Tačiau M.Šefčovičius pripažįsta, kad skirtingos ES narės projektą traktuoja skirtingai: „Nuomonės apie šį projektą Europos Sąjungoje skiriasi ir turiu jums apie tai atvirai pasakyti. Yra tokių šalių, kurioms mano, kad tai komercinis projektas, nemažai valstybių mano, kad šis projektas politinis“.
Beveik 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ kartu su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį. Jam labai priešinasi Danija, kurios Vyriausybė pasiūlė keisti šalies įstatymus, kad būtų sudarytos galimybės blokuoti projektą.
Projektui prieštarauja ir kitos valstybės. Lenkijos premjerė Beata Szydlo anksčiau teigė, kad „Nord Stream 2“ Europai nereikalingas, jis gali ją suskaldyti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad projektas yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą. Tokios nuomonės laikosi ir Estija su Latvija.
„Nord Stream 2“ dujotiekis bus tiesiamas per kelių šalių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis, todėl jam taikomos Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo) nuostatos.
