Nuo 1960-ųjų Rusija visoje Europoje tiesia gamtinių dujų vamzdynų tinklą. Jau tada Vašingtonas įspėjo savo Vakarų sąjungininkus, kad daugiau rusiškų dujų tik padidins europiečių pažeidžiamumą Maskvos atžvilgiu, rašo CNN.
Dabar baiminamasi, kad Kremlius gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europos Sąjungai keršydamas už jos paramą Ukrainai – Europa, be kitų sąjungininkių, siuntė ginklus ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai apsiginti nuo Rusijos invazijos.
Praėjo tik šiek tiek daugiau nei savaitė ir kol kas Rusija leidžia dujoms tekėti. Tačiau dėl to kyla kita problema.
Kaip teigia CNN, Rusija kasdien uždirba šimtus milijonų dolerių iš naftos ir dujų eksporto, o tai kenkia Vakarų įvestų finansinių sankcijų efektyvumui. Europos Sąjunga, didžiausia Rusijos dujų vartotoja, dabar susiduria su realybe, kurioje jos išlaidos energetikai padėjo V.Putinui vykdyti kruviną karą prie ES sienų.
Per didelė priklausomybė
Europos analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, esant rekordinėms kainoms, Rusijos gamtinių dujų eksporto į Europos Sąjungą vertė išaugo iki maždaug 500 mln. eurų (545 mln. dolerių), palyginti su maždaug 200 mln. EUR (220 mln. USD) vasario mėn. Prieš invaziją Rusija taip pat kasdien į Europą eksportuodavo naftos už šimtus milijonų.
ES vadovai jau ne vienerius metus kalba apie priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimą. Praėjusią savaitę Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tai pasakė tiesiai šviesiai.
„Mes, kaip Europos Sąjunga, perkame daug rusiškų dujų, daug rusiškos naftos. O prezidentas Putinas atima pinigus iš mūsų, iš europiečių. Ir jis tai paverčia agresija, invazija“, – sakė jis ES aukščiausiojo lygio susitikime, teigiama pranešimuose.
27 šalių blokas Rusijos dujomis patenkina 40 proc. savo poreikių. Pasak „Bruegel“, didžiausia Rusijos klientė yra Vokietija, kuri iš Rusijos importuoja daugiau nei pusę sunaudojamų dujų.
Savo ruožtu Rusijai reikia Europos pinigų. Rusijos pajamos iš naftos ir dujų 2021 m. sudarė 9,1 trilijono rublių, šių metų sausį tai buvo 119 mlrd. dolerių, praneša „Reuters“. Tai sudarė 36 proc. šalies biudžeto.
Maskvos tarptautiniai rezervai šiuo metu siekia 630 mlrd. dolerių – tai yra didžiausia suma per visą istoriją, o tai gali reikšti milžinišką karo fondą. Tačiau Rusijos finansinę galią labai apribojo Vakarų sankcijos, dėl kurių, analitikų skaičiavimais, įšaldyta maždaug pusė šio turto.
Šios sankcijos žlugdo Rusijos ekonomiką, tačiau jos dar nėra tiesiogiai nukreiptos prieš iškastinio kuro eksportą, nes Vakarų vyriausybes neramina sparčiai augančios energijos kainos ir pragyvenimo išlaidos. Galiausiai jos nori, kad bent jau rusiškos dujos ir toliau tekėtų.
Nafta – kita istorija. Nors šią savaitę etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina sparčiai kilo ir penktadienį kainavo apie 115 JAV dolerių už barelį, Rusijos pavyzdinė „Urals“ rūšies nafta buvo siūloma su 18 JAV dolerių nuolaida – tai ženklas, kad kai kurie pirkėjai jos vengia, rašo CNN.
Bankai ir prekybininkai baiminasi, kad juos užklups finansinės sankcijos, o laivybos bendrovės ir draudikai nerimauja dėl rizikos tanklaiviams Juodojoje jūroje.
Be to, Europa gali pirkti naftos iš kitur. Pakeisti Rusijos gamtines dujas yra sunkiau.
Užtat sumažinus šildymą galima sutaupyti daugybę dujų.
Kovos su klimato kaita šalininkai jau daugelį metų ragina parengti planą, kaip atpratinti pasaulį nuo gamtinių dujų, kurios yra mūsų planetą šildantis iškastinis kuras. Prireikė energetikos krizės ir kraujo praliejimo Ukrainoje, kad ES institucijos pagaliau pradėtų veikti.
Ketvirtadienį ES energetikos vadovė Kadri Simson sakė, kad kitą savaitę blokas paskelbs savo planą, kaip sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir paspartinti atsinaujinančios energijos naudojimą.
„Be trumpalaikės perspektyvos, galiausiai... vienintelis ilgalaikis sprendimas yra žaliasis kursas, kuo sparčiau, kiek tai techniškai įmanoma, skatinantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Vis dar esame pernelyg priklausomi nuo iškastinio kuro importo“, – sakė ji spaudos konferencijoje, surengtoje kartu su Tarptautine energetikos agentūra.
Vokietija, kuri siekė iki 2040 m. pereiti prie 100 proc. atsinaujinančių išteklių energijos, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą penkeriais metais paankstino savo pirminį tikslą.
Sumažinti šildymą
Ukrainos krizė taip pat suteikė naują impulsą pokalbiams apie tai, ar pasaulis gali ir toliau sau leisti naudoti tiek energijos, kiek dabar. Europa turėtų būti pajėgi pakeisti dalį Rusijos tiekiamų dujų, tačiau visiškai nutraukti jų tiekimą šį šildymo sezoną tiesiog neįmanoma, anksčiau CNN sakė ekspertai. Net ir vėliau bus sunku visiškai pakeisti rusiškas dujas.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vykdomasis direktorius Fatihas Birolis pasiūlė, kad europiečiai galėtų sumažinti savo termostatus.
Pagal 10 punktų planą, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, TEA teigia, kad jei visuose ES pastatuose šiluma sumažėtų vos 1 laipsniu Celsijaus, blokas sutaupytų 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai maždaug tiek pat, kiek gamtinių dujų suvartojama Niujorke per tris mėnesius arba tiek, kiek Vengrija suvartoja per metus.
Tačiau iš tikrųjų prašyti žmonių tai daryti būtų kraštutinė priemonė, CNN sakė Benas McWilliamsas, „Bruegel“ klimato ir energetikos analitikas.
„Bet kas žino? Tai beprecedentė situacija. Galėčiau įsivaizduoti tam tikrą politinę kampaniją, tikrą Europos vadovų spaudimą, sakant: klausykite, jei galite mums padėti sumažindami savo termostato temperatūrą 1 laipsniu, tai padės“, – sakė jis CNN.
Vienas iš būdų būtų maždaug pusę dujų pakeisti kitais energijos šaltiniais, sakė analitikas. Jungtinės Valstijos jau tiekia suskystintas gamtines dujas (SGD) į Europą, o ES pareigūnai taip pat žvalgosi į tokias šalis kaip Azerbaidžanas ir Kataras.
Kitą pusę reikės padengti mažinant paklausą, sakė B.McWilliamsas, ypač Europai ruošiantis ateinančiai žiemai.
Sunkiosios pramonės šakos, pavyzdžiui, plieno gamyba, turės sumažinti savo veiklą. Namų savininkai, investuojantys į saulės kolektorius ir šilumos siurblius, galėtų sumažinti šildymo sistemų apkrovą.
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ kampanijos dalyvė Tara Connolly, kurios specializacija – dujos, teigia, kad Europa turi pradėti skubios pagalbos programą, skirtą apšiltinti namams bei dujinius katilus pakeisti šilumos siurbliais.
„Visiškai aišku, kad Europos priklausomybė nuo dujų suteikė V.Putinui išteklių kruviniems veiksmams Ukrainoje, o Europai trukdė reaguoti, – sakė ji. Šis momentas parodė, kad iškastinis kuras ne tik griauna klimatą, bet ir prisideda prie nepastovesnio ir pavojingesnio pasaulio.“
