Europa importuoja vis daugiau rusiškų dujų, nors ir nori mažinti šią priklausomybę nuo Maskvos.
Štai keletas faktų apie Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos:
Didėjanti priklausomybė
2010–2014 metais, kai per sukilimą Kijeve buvo nuverstas Maskvos remiamas režimas, o Rusija aneksavo Krymą ir stojo separatistų Ukrainos rytuose pusėn, rusiškų dujų paklausa Europoje sumažėjo.
Tačiau nuo to laiko ji vėl padidėjo, nes Europoje ir visų pirma Nyderlanduose sumažėjo dujų gavyba.
Žemyno priklausomybė nuo importuojamų dujų yra ypač naudinga Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kuri valdo 17 proc. pasaulio dujų atsargų. Rusijos valstybei priklauso daugiau kaip 50 proc. „Gazprom“ akcijų, tad įmonė dažnai laikoma galingu geopolitiniu Kremliaus ginklu.
Įmonė šiuo metu parūpina daugiau kaip trečdalį Europoje suvartojamų dujų.
„Gazprom“ eksportas į Europą 2016 ir 2017 metais smarkiai padidėjo ir tai daugiausia lėmė šaltos žiemos. O kiek anksčiau šiais metais „Gazprom“ paskelbė pasiekusi naują dujų eksporto rekordą.
Prieštaringai vertinami dujotiekiai
Rusiškos dujos Europą šiuo metu pasiekia keliais dujotiekiais – dujotiekiu „Šiaurės srautas 1“ tiekiamos dujos į Vokietiją, o dar du dujotiekiai yra nutiesti į Lenkiją per Baltarusiją.
Dar keturi dujotiekiai kerta Ukrainos teritoriją. Taip pat yra atskiras dujotiekis į Turkiją. Be to, tiesiogiai tiekiamos dujos į Suomiją ir Baltijos šalis.
Tačiau „Gazprom“, finansiškai palaikoma stambių Europos grupių, siekia tiesti naujus dujotiekis, kad išsaugotų savo rinkos dalį ir kuo labiau sumažintų dujų tranzitą per Ukrainą.
Įmonė tikisi iki 2019 metų pabaigos pradėti eksploatuoti du naujus dujotiekius, kurie aplenks Ukrainą: „TurkStream“ per Turkiją ir „Šiaurės srautą 2“ per Baltijos jūrą.
Europos Komisija dėl šių projektų turi tam tikrų abejonių.
Ji negali jiems prieštarauti, tačiau nori užtikrinti, kad naujieji dujotiekiai atitiktų Europos energijos rinkos taisykles, visų pirma susijusias su konkurencija.
Naujiesiems Rusijos projektams labiausiai priešinasi Lenkija ir Rytų Europos šalys.
Šlubuojanti konkurencija
Nors Europa nori įvairinti savo tiekimo šaltinius, alternatyviems tiekėjams sunkiai sekasi įsitvirtinti regione.
Žvalgytis naujų rinkų su prezidento Donaldo Trumpo parama neseniai pradėjo daug gamtinių dujų išgaunančios Jungtinės Valstijos.
Tačiau gabenti suskystintas gamtines dujas (SGD) tebėra kur kas brangiau negu transportuoti rusiškas dujas dujotiekiais.
Didžiosios Britanijos naftos milžinė BP liepą pradėjo eksploatuoti milžinišką dujų telkinį Azerbaidžane, kuris taps pirmąja „Pietinio dujų koridoriaus“ grandimi. Šiuo maršrutu dujos Europą pasieks per Turkiją, Graikiją, Albaniją ir Adrijos jūrą – kaip tikimasi, jau nuo 2020 metų.
Tačiau ekspertai sako, kad šis projektas, kuris buvo pradėtas šio amžiaus pradžioje, jau yra pasenęs ir galiausiai patenkins tik 2 proc. dujų paklausos Europoje.
