Trečdalis Ignalinos atominės įrangos jau išmontuota. Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, šiemet net padaryta daugiau nei planuota. Tačiau laukia sunkiausias darbas – po 4 metų turėtų prasidėti reaktorių išmontavimo darbai.
„Pradėjus reaktorių išardymą sustoti nebus galima. Jie buvo statomi kitoje sistemoje ir tos dokumentacijos, skaidrumo, aiškumo tikrai nėra. Dėl to viską reikės analizuoti, vertinti, rengti atskirus projektus“, – pasakojo Ž.Vaičiūnas.
Tam pritaria ir energetikos ekspertas Rytas Staselis. Esą net trūksta instrukcijų, kaip galingiausi pasaulyje reaktoriai buvo montuojami, tad jų ardymą jis vadina pavojingu darbu.
„Deja, Sovietų sąjunga pastatė šį objektą, o kaip jį išardyti, niekur nėra parašyta. Turėsime didelį galvos skausmą“, – kalbėjo R.Staselis.
Energetikos ministro teigimu, siekiant tinkamai pasirengti reaktorių ardymui, būtinas finansavimas. Lietuva prašė iš kito Bendrijos 7 metų biudžeto beveik 800 mln. eurų, tačiau komisija pasiūlė 550 mln.
Europarlamentarai siūlo Ignalinos AE uždarymui skirti tiek, kiek prašo Lietuva, ir taip pat padėti jai saugoti radioaktyvias atliekas. Parlamento nuomonė – tik patariamoji, tačiau, energetikos ministro teigimu, tai bus argumentas derybose dėl biudžeto.
„Jei nebus skiriama, tokia suma, kokios prašo Lietuva, galimas darbų vėlavimas, gali padidėti uždarymo kaina, prarasime kvalifikuotą darbo jėgą“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Valstybės kontrolė prieš 3 metus skelbė, kad atominės uždarymas dešimtmečiu jau vėluoja, ir pabrango 100 mln. eurų. Tačiau dabar Briuselis sako, kad darbai vyksta tinkamai.
