Europos Sąjunga po penkerių metų – jau be plastikinių maišelių?

Europos Parlamente puoselėjami planai per penkerius metus 80 proc. sumažinti plastikinių maišelių naudojimą – iki 39 maišelių žmogui per metus. Mažieji maišeliai, į kuriuos esame įpratę dėti maisto produktus, turėtų visai išnykti.
Maisto produktai
Maisto produktai / J.Širkajevos/dienraščio „15 minučių“ nuotr.

Europos Parlamento Aplinkos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė 15min.lt informavo, jog 2010 metų duomenimis, ES sunaudojamų maišelių vidurkis siekia 198 maišelius žmogui per metus. Danijoje sunaudojami vidutiniškai 4 maišeliai, Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje – 466.

Danijoje sunaudojami vidutiniškai 4 maišeliai, Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje – 466.

Lietuva priskiriama prie šalių, kurios sunaudoja daugiausia plastikinių maišelių. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, realus skaičius – maždaug 230.

Direktyvoje numatyta, kad veiksmų turės imtis pačios valstybės. Jos galės maišelius, teikiamus maisto parduotuvėse, papildomai apmokestinti, o ne maisto parduotuvėse teikiamus maišelius apmokestinti yra tik skatinama.

Mažiau galės būti apmokestinami maišeliai, kurie gali suirti kompostavimo vietose, jei valstybėse yra tokių „žaliųjų“ atliekų surinkimo sistema. Lietuvoje ji tik diegiama.

Maišeliai turės suirti, o ne subyrėti į gabalėlius

Lietuvoje, kaip reta ES šalyse, maisto parduotuvėse ir taip maišeliai mokami. Lietuvoje turėtų būti imamasi visų pirma ekologinio švietimo programų, žaliųjų atliekų surinkimo vystymo. Reikėtų stengtis plastikinius maišelius pakeisti kompostuojamais.

Viena išimtis – apmokestinimas neturi būti taikomas ploniausiems maišeliams, kurie naudojami sudėti biriems produktams, vaisiams, mėsai. Tačiau juos reikės palaipsniui per penkerius metus pakeisti popieriniais arba natūraliai suyrančiais.

Į suyrančių maišelių kategoriją pateks tik tie maišeliai, kurie gamtoje ar pramoniniu būdu suyra į celiuliozę, vandenį ir orą.

Į suyrančių maišelių kategoriją pateks tik tie maišeliai, kurie gamtoje ar pramoniniu būdu suyra į celiuliozę, vandenį ir orą. Tačiau nepateks tie, kurie suyra į mažus plastiko fragmentus. Lietuvoje didžioji dalis suyrančių maišelių – būtent tokie.

Kol kas yra patvirtinta tik EP Aplinkos komiteto pozicija, kuri yra – tarp frakcijų pasiektas kompromisas. Ji dar turės būti patvirtinta plenarinėje sesijoje balandžio 17 dieną.

Europarlamentarai tvirtina, jog negalima atmesti tikimybės, kad plenarinės sesijos metu bus pateikta pataisų. Parlamentui patvirtinus poziciją, dokumentas keliaus į Tarybą, kur jį svarstys valstybių atstovai. Jų pozicija taip pat gali skirtis nuo EP pozicijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos