„Exxon“ jau kurį laiką siekė JAV leidimo naftos gavybai kartu su „Rosneft“ tose teritorijose, kur veikla apribota dėl Rusijai taikomų sankcijų.
„Exxon“ dar 2015 m. liepą kreipėsi dėl išimčių, siekdama gauti teisę naftos gavybos projektus įgyvendinti Juodojoje jūroje – tačiau tuomet jos paraiška nebuvo patvirtinta.
Kovą tokie bandymai atsinaujino, kai buvęs „Exxon“ vadovas Rexas Tillersonas vasarį tapo JAV valstybės sekretoriumi, teigia šaltiniai.
Toks „Exxon“ bandymas neliks nepastebėtas – tikėtinas didelis JAV Kongreso narių dėmesys, kadangi jie siekia sustiprinti sankcijas Rusijai kaip JAV atsaką į pernai vykdytas kibernetines atakas, galėjusias paveikti rinkimų eigą. Kongresas taip pat pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar nebuvo ryšių tarp Donaldo Trumpo ir Rusijos vyriausybės per prezidento rinkimų kampaniją.
R.Tillersonas savo vadovavimo laikotarpiu „Exxon“ bendrovėje užmezgė glaudų bendradarbiavimą su Vladimiru Putinu ir „Rosneft“ – pastaroji kompanija yra kritinė nuo naftos priklausomai Rusijos ekonomikai.
JAV Valstybės departamentas informavo, kad R.Tillersonas dvejus metus nusišalins nuo bet kokių sprendimų, kurie susiję su „Exxon“.
Prieš tapdamas sekretoriumi R.Tillersonas yra teigęs, kad „Exxon“ nesutinka su taikomomis sankcijomis, kadangi jos nėra taikomos vienodai. Tačiau kandidatuodamas į šį postą jis liudijo, kad neužsiėmė lobizmu prie JAV sankcijas Rusijai.
2012 m. „Exxon“ buvo sutarusi su „Rosneft“ dėl naftos žvalgybos ir eksploatavimo projektų Arkties vandenyne, Juodojoje Jūroje, Sibire. Sankcijos Rusijai užkirto kelią šiuos projektus plėtoti.
V.Putinas anksčiau teigė, kad „Exxon“ su „Rosneft“ per bendradarbiavimo laikotarpį galėtų investuoti 500 mlrd. JAV dolerių. R.Tillersonas 2013 m. iš Rusijos prezidento už bendrus projektus yra gavęs apdovanojimą už draugystę.
Rusijos naftos ištekliai jau kurį laiką buvo JAV ir Europos naftos kompanijų geidžiamu objektu, tačiau bandymus pasiekti 100 mlrd. barelių vertinamus nenaudojamus naftos telkinius stabdo geopolitinės rizikos.
