Lietuva vis dar importuoja rusiškas gamtines dujas, tačiau valstybė labai skuba atjunkti nuo Europos dujų rinką terorizuojančio „Gazprom“ koncerno.
Lietuvos SGD terminalas skambiu pavadinimu „Independence“ ramiai plūduriuoja Klaipėdos uoste ir perka dujas iš visur, kas nėra Rusija.
„Dar prieš kelerius metus Europoje už gamtines dujas mokėjome didžiausią kainą“, – „Forbes“ žurnalistui sakė Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.
Aišku, kad tie pinigai keliavo tiesiai į Rusijos biudžetą per monopolininką „Gazprom“.
2014 metų pirmąjį ketvirtį megavatvalandė kainavo apie 32,9 euro, po metų nukrito 20 proc.
„Viena iš priežasčių – SGD terminalas“, – sakė ministras.
Dabar „Independence“ dujas gauna iš Norvegijos, Švedijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Ateityje – ir iš JAV. Taip Lietuva pamažu ir negailestingai skiriasi su Rusija.
Ir Vladimiras Putinas tai pastebi.
Rugsėjo 29 dieną Maskvoje Charlie Rose'as ėmė interviu iš V.Putino. Pagrindinės temos – Sirija ir Ukraina. Bet ir Baltijos valstybių bei energetinio saugumo Rusijos prezidentas nepamiršo.
„Baltijos valstybės, natūralu, buvo bendro Sovietų Sąjungos energetikos tinklo dalimi. Bet ką jos daro dabar? Panašu, kad visi kalba apie Europos Sąjungos ir Rusijos konvergenciją, bet kas vyksta iš tiesų? Kuriami planai atskirti Baltijos valstybes nuo bendros energetikos sistemos (Rusijos) ir integruoti jas į europietišką sistemą“, – žurnalistui sakė V.Putinas.
Jis pabrėžė, kad Rusijoje atsiras bent kelios zonos, kurios neturės energijos perdavimo linijų, nes anksčiau naudojosi Baltijos valstybių grandimis.
„Tai reiškia, kad mes turėsime reformuoti sistemą, išleisti milijardus dolerių tam“, – sakė Rusijos prezidentas.
Tačiau Lietuvos vyriausybė dėl to nėra sunerimusi. Kai kurie netgi mano, kad toli esanti Jungtinių Valstijų gamtinių dujų rinka padės sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
„Mes pasirašėme supratimo memorandumą su Luiziana pirkti suskystintas gamtines dujas 2010 metais“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, kuris, pasak „Forbes“ žurnalisto, tikrai nėra V.Putino fanas.
Vasarį „LitGas“ taip pat pasirašė supratimo memorandumą su Hiustono „Delfin LNG“ vasarį. Tą patį mėnesį bendrovė pasirašė prekybos sutartį su „Cheniere Energy“ – pirma amerikiečių kompanija, kitais metais pradėsiančia gamtinių dujų eksportą.
JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A.McCarthy aiškino, kad per pastaruosius 2,5 metų santykiai tarp Vilniaus ir Vašingtono suintensyvėjo dėl iššūkių Rytuose, taigi Rusijos. Ji dalyvavo SGD terminalo inauguracijoje praėjusiais metais.
Rusija vis dar yra pagrindinė gamtinių dujų Lietuvai tiekėja, tačiau šis vaidmuo menksta.
„Tai buvo emocijų kupinas įvykis Lietuvai, didelis įsipareigojimas ateičiai. Lietuva nori gauti dujų iš Amerikos, tačiau mes dar nesame pasirengę. Kol kas leidimas, kuris leistų eksportuoti amerikietiškas dujas iš JAV į Lietuvą, nėra išduotas. Tačiau, kai tik durys atsidarys, Lietuva jau stovės už jų pasiruošusi“, – sakė ji.
Tačiau kalbama ne tik apie naftos ir gamtinių dujų, bet ir elektros diversifikaciją. Lietuva kartu su Lenkija tiesia „LitPol Link“. Ši jungtis yra BEMIP plano, kuris sujungs Lietuvą su Europa, dalis.
Rusija praranda savo pozicijas. Dabar Lietuvai įtaką daro Skandinavija. Rusija vis dar yra pagrindinė gamtinių dujų Lietuvai tiekėja, tačiau šis vaidmuo menksta.
Pernai „Gazprom“ buvo vienintelė Lietuvos partnerė gamtinių dujų sektoriuje. Šiemet 20 proc. ar daugiau šalyje suvartotų gamtinių dujų bus norvegiškos.
