Nuo 1998 metų bendrovės naftos gavyba krito net 25 proc. nuo 3 mln. iki 2,4 mln. barelių per dieną nepaisant to, kad Venesuela greičiausiai turi didžiausias naftos atsargas pasaulyje – daugiau nei 500 mlrd. barelių.
H.Chavezas kompaniją valdė nuo pat pradžių. Smarkus naftos kainų kritimas 1990-aisiais suteikė jam galimybę vadovauti. Vėliau naftos kainos augo, taigi H.Chavezo valdymą rėmė ir pati ekonomika, nors jis į „Petroleos de Venezuela“ investuodavo per mažai ir pasiimdavo bene visą įmonės pelną.
2003-iaisiais, kai darbuotojai streikavo prieš H.Chavezo socializmą, jis atleido apie 20 tūkst. žmonių.
Nuo tada įmonės darbuotojams mokamų atlyginimų suma padvigubėjo. Jis nuolat atleisdavo specialistus, skeptiškai vertinusius H.Chavezo politiką.
2006 metais jis atvirai pareiškė, kad bet kuris darbuotojas, nepalaikantis H.Chavezo, turėtų tiesiog palikti kompaniją.
Įmonę jis naudojo kaip savo asmeninę taupyklę įvairiems socialiniams projektams remti.
Kai kurie analitikai teigia, kad jis paliko šalies ekonomiką silpną ir nualintą išlaidavimo.
H.Chavezas naikino kompanijos konkurencingumą nacionalizuodamas projektus, kuriuos iki tol valdė tokios įmonės kaip „Exxon Mobil“ ir „Conoco Phillips“. „Exxon“ už tokį H.Chavezo žingsnį buvo priteista 900 mln. dolerių.
Rugpjūtį rafinavimo fabrike vakarų Venesueloje nuotekos sukėlė sprogimą – ugnis degė kelias dienas, žuvo daugiau nei 40 žmonių. Pragariška ugnis prarijo talpyklas, praėjus dienai po gaisro, nafta vis dar sunkėsi pro vamzdžius.
Nesvarbu, ar tai buvo atsitiktinumas, ar prastos vadybos pavyzdys, ugnis įtvirtino įsitikinimą, kad „Petroleos de Venezuela“ tapo supuvusiu didžiuliu laivu, pats save griaunančiu.
Kai kurios kompanijos kantriai dirba Venesueloje. Ypač „Chevron“, įsitikinusi, kad darbas šalyje sunkiu laikotarpiu gali padėti kompanijai sulaukus palankesnio režimo.
Dar šiemet H.Chavezas desperatiškai bandė gauti 6 mlrd. dolerių paskolą: 4 mlrd. dolerių iš Kinijos plėtros banko ir 2 mlrd. dolerių iš „Chevron“. Pastarosios pinigai turėjo būti skirti kompanijos „Petroboscan“ jungtinei įmonei. „Chevron“ jau anksčiau „Petroleos de Venezuela“ skolino milijardus.
Bet pagrindinė H.Chavezo skolintoja buvo Kinija. Pekinas, trokšdamas pigios naftos, rėmė H.Chavezą. Venesuela 36 mlrd. dolerių skolą Kinijai grąžina ne pinigais, bet nafta.
Kas atsitiks su įmone pasitraukus H.Chavezui ir valdyti pradėjus Nicolas Maduro? Greičiausia bus tas pats.
Tikėkimės, kad Maduro valdys neilgai. Naujo prezidento rinkimai bus rengiami dar šiemet. Maduro turės daug konkurentų.
Naftos pramonė Venesueloje jau seniai laukė H.Chavezo mirties, tikėdamasi, kad įpėdinis bus linkęs kurti, o ne griauti pridėtinę sektoriaus vertę.
