„Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę. Bet tikslas ir nebuvo turbūt išleisti visus pinigus iki paskutinio cento – tikslas buvo stabilizuoti kainų augimą, kad būtų nuoseklesnis ir nebūtų tokių šuolių. Jei tie šuoliai išsisprendžia rinkos tendencijomis, o ne biudžeto intervencija, tik visiems nuo to geriau“, – interviu BNS sakė finansų ministrė.
Pasak jog, energijos išteklių kainos labai kinta ir tam neretai įtakos turi nuo Vyriausybės nepriklausantys veiksniai, todėl „daryti į tolį nešančias išvadas dar yra ankstyva“.
„Šiuo metu tiesiog stebime, kadangi pirmam pusmečiui kainos nustatytos, mes jų laikomės su tomis kompensacijomis, kurios numatytos, o antram metų pusmečiui artėjant, matysime, kokios tendencijos yra realiai. Tai, kas atrodo šiandien, nebūtinai gali taip būti antrame metų pusmetyje. Daug kas priklauso ir nuo kitų veikėjų veiksmų, kurie nepriklauso nuo mūsų“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, jei lėšų kompensacijoms reikėtų mažiau, biudžeto peržiūrėti nereikėtų, nes jas valstybė finansuoja iš skolintų lėšų.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojų kompensacijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, tačiau G. Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės apie 714 mln. eurų. Dar 234 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui, tačiau šiam tikslui Vyriausybė skyrė mažiau – 174 mln. eurų.
Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų: už elektrą – virš 330 mln. eurų, už dujas – beveik 198 mln. eurų.