„Neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ekonominį atsparumą“ – teigė G.Skaistė.
Europos Sąjungos prioritetas
Saugiai ir žaliai demokratijos ateičiai skirtame forume, finansų ministrė G.Skaistė taip pat pažymėjo, jog siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje išsikeltą ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu kontinentu – būtina sutelkti tiek politinę valią, tiek ir viešojo bei privataus sektoriaus resursus.
ES jau kurį laiką akcentuoja įsipareigojimo siekti žaliosios pertvarkos svarbą, kurį lydi reikšmingi finansiniai resursai bei platus priemonių arsenalas: ne mažiau 30 proc. arba beveik 322 mlrd. eurų viso 2021-2027 m. ES biudžeto investicijų turi būti žaliosios; Europos Komisijos (EK) pristatytoje Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje – 37 proc. Taip pat šiuo metu Europoje aktyviai dirbama ties bendrųjų „žaliųjų standartų“ ir taisyklių nustatymu – dėl vieningo valstybių ir jų verslų supratimo, kas yra „žalia“, o kas visgi ne.
Žalioji transformacija Lietuvoje
„Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Europos komisija įvertino, kaip tikrai kokybišką, orientuotą į ilgalaikių iššūkių sprendimą su ambicinga žaliosios transformacijos darbotvarke. Net 43 proc. visų Plano lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie kovos su klimato kaita. Faktas, jog viršijame 37 proc. tikslą, rodo, jog mūsų ambicija žaliosios transformacijos srityje yra stipri ir reali“, – teigė finansų ministrė.
Anot ministrės, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos atsinaujinančios elektros energijos gavybai iš saulės ir vėjo, „žaliojo vandenilio“ ir biodegalų naudojimo sprendimams, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, finansinėms paskatoms keisti visuomeninį taršųjį transportą į netaršų, paskatos verslui ir viešojo sektoriaus įstaigoms keisti transporto priemones, renovacijos spartinimui, inovacijų vystymui, žiedinės ekonomikos plėtrai ir augančio darbų vietų žaliuosiuose sektoriuose patenkinimui.
Negana to, Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Per 2021-2027 m. iš šios perspektyvos Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai. Svarbios investicijos iš šių lėšų pasieks ir aplinkosaugos sektorių, siekiant užtikrinti tvarią vandentvarką, vystant žaliąją infrastruktūrą, saugant biologinę įvairovę ir didinant valstybės atsparumą klimato kaitos rizikoms.
Rengiama žaliųjų finansų strategija
Vis dėlto, anot finansų ministrės, atlikus preliminarius vertinimus matoma, kad vien viešųjų lėšų nepakaks – siekiant ambicingų tikslų būtina mobilizuoti ir privačius resursus. Remiantis EK atliktu poveikio vertinimu, prisiimtų klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti nuo maždaug nuo 0,4 proc. iki 0,9 proc. BVP. Preliminariais skaičiavimais – Lietuvos finansiniai poreikiai šioje srityje siekia per 14 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 10 mlrd. eurų sudaro viešosios lėšos – tiek ES, tiek ir nacionalinės. Likusią, maždaug 4 mlrd. eurų dalį, bus siekiama mobilizuoti iš privataus sektoriaus.
Klimato tikslų įgyvendinimui rengiama Lietuvos žaliųjų finansų strategija ir veiksmų planas. Kartu su partneriais Europos Komisijoje ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios sukurti tvariųjų finansų ekosistemą šalyje ir instrumentus platesniam ratui investuotojų – tiek iš vidaus, tiek ir iš tarptautinės rinkos – prisidėti prie platesnio Lietuvos ekonomikos transformavimo.
Rekomenduojama steigti Žaliųjų finansų institutą – „smegenų centrą“, kuris konsultuos verslą ir institucijas žaliųjų finansų klausimais ir atliks analitines užduotis; sukurti Baltijos tvariųjų investicijų fondą, kuris kofinansuotų projektus ir prisiimtų kredito riziką, stiprindamas paskatas stambių privačių investuotojų įsitraukimui; išvystyti centralizuotą tvariųjų duomenų bazę, kurioje būtų vertinami, ar projektai yra tvarūs bei sukurti tvaraus ženklinimo ekosistemą.
„Vilnius GreenTech“ forume dalyvavusi finansų ministrė pažymėjo, jog parengus veiksmų planą bus konsultuojamais su visuomene, socialiniais-ekonominiais partneriais, iš kurių bus tikimasi aktyvaus įsitraukimo ir komentarų.
„Kitas svarbus instrumentas mobilizuoti resursus ir nukreipti juos žaliosios transformacijos linkme – Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Tai leis apjungti kompetencijas, įsteigti platesnius finansinius instrumentus, efektyviau išnaudoti finansinį svertą bei pritraukti stambesnius tarptautinius investuotojus“, – renginyje priemones pristatė G.Skaistė.
