Balandžio pabaigoje „Deutsche Welle“ ir „Politico“, remdamiesi Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vykdomojo direktoriaus Matthiaso Warnigo laiško Europos Komisijos (EK) pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui kopija, skelbė, jog ši bendrovė perpėjo apie ketinimus kreiptis į teismą, jei priimtos Europos Sąjungos (ES) dujų direktyvos pataisos bus pritaikytos ir šiam projektui.
Anot leidinių, pagrindinis šiame laiške pateiktas argumentas – atnaujintos ES dujų direktyvos, kuri yra ES Trečiojo energetikos paketo dalis, pritaikymas „Nord Stream 2“ projektui, pradėtam įgyvendinti gerokai anksčiau nei šios pataisos buvo priimtos, prieštarautų Energetikos chartijai – tarptautiniam dokumentui, pasirašytam 1994 metais ir vienijančiam 56 valstybes.
Be to, laiške teigta, jog investicijos į šį projektą iki atnaujintos ES dujų direktyvos priėmimo siekė 5,8 mlrd. eurų, ir joms yra iškilusi reali grėsmė, nesuderinama su tarptautine teise bei ES investicijų apsaugos įstatymais.
Bendrovė „Nord Stream 2 AG“, ES dujų direktyvos pataisas pavadinusi parengtomis išskirtinai prieš jos projektą, reikalauja, jog 2015 metais įgyvendinti pradėtam ir „pažengusiame etape“ esančiam projektui būtų taikomi tokie pat kaip kitiems dujotiekių projektams ES reikalavimai.
Praėjusio mėnesio pabaigoje EK patvirtino, jog jos ir „Nord Stream 2 AG“ atstovų derybos, kurių pagrindinė tema buvo šio projekto atitikimas ES teisei, baigėsi be rezultatų.
„Deutsche Welle“ po šių derybų citavo EK atstovus, kurie teigė, kad tai buvo veikiau apsikeitimas nuomonėmis, o tokie šio susitikimo rezultatai nereiškia, kad Briuselis šio projekto operatorės pretenzijas ar norus pripažino pagrįstais.
Europos Sąjungos Taryba balandžio viduryje patvirtino Europos Komisijos parengtas ES dujų direktyvos pataisas, kurioms prieš tai pritarė Europos Parlamentas.
Pagal ES Trečiojo energetikos paketo principus parengtos pataisos apima keturis pagrindinius Rusijos planus dėl šio projekto sujaukiančius reikalavimus. Jie yra: magistralinius dujotiekius negali valdyti su dujų tiekėju susijusi įmonė, turi būti sukurta galimybė kitiems tiekėjams naudotis tokiu dujotiekiu, užtikrinti konkurencingi dujų transportavimo tarifai, kuriuos nustatytų ES rinkos reguliuotojas, dujotiekio veikimas turi būti skaidrus, ypač tiekimo saugumo požiūriu.
Kita vertus, Kremliaus kontroliuojamam „Gazprom“ gali tekti su juo tiesiogiai nesusijusioms bendrovėms perleisti tik nedidelę šio vamzdyno atkarpą – paskutiniuosius 50 kilometrų Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Tačiau problemų dėl ES dujų direktyvos pataisų Rusijos dujų monopolininkas išvengtų tik tuo atvejų, jei Vokietijos valdžia siektų direktyvos išimčių su Europos Komisijos palaiminimu.
Rusija Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietijos tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas, kurio metinis projektinis pralaidumas – 55 mlrd. kubinių metrų, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą. Tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, o padidėjusią Europos priklausomybę nuo jų – panaudoti kaip politinio poveikio priemonę.
„Gazprom“ partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos, bet nėra bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkės.
