Tačiau Rusijos dujų kompanijos pateikti įsipareigojimai nebeatitinka šiandieninių rinkos realijų, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrina, kad „Gazprom“ toliau nepiktnaudžiaus dominuojančia padėtimi ir neribos konkurencijos.
„Gazprom“ įsipareigojimai, kurie anot EK, sudarytų galimybes laisvam dujų tiekimui Baltijos šalyse ir kartu užtikrintų konkurencingas kainas, pateikti, siekiant užbaigti Lietuvos iniciatyva EK pradėtą ir jau penkerius metus trunkantį antimonopolinį tyrimą prieš „Gazprom“.
Anot Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, EK turėtų atsižvelgti į pastabas, mat „Gazprom“ įsipareigojimai netenkina ir kitų valstybių.
„Tokius atsiliepimus į vadinamąjį rinkos testą pateikė ne tik Lietuva. Mano žiniomis, ir Latvija, Estija bei Lenkija tokius pasiūlymus pateiks, tai klausimas yra visų šalių pozicijų vertinimo. Ir galimi įvairūs tolesni žingsniai, galimos konsultacijos su Europos Komisija, bet neišvengiamai, mano vertinimu, šitie siūlymai reiškia, kad Europos Komisija turės pradėti naują derybų raundą dėl jų įsipareigojimų, tų įsipareigojimų stiprinimo linkme. Nes priešingu atveju yra ir baudos galimybė, kuri šiuo metu teisiškai taip pat yra galima, jeigu nėra randamas susitarimas dėl tų įsipareigojimų“, – LRT radijui sakė Ž.Vaičiūnas.
Šie įsipareigojimai nekompensuoja ir neatlygina tos milijardinės žalos, kurią Lietuvos ir viso regiono vartotojai praeityje patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi
Anot ministro, „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra stipriai pasikeitusi: “Konkurencingą kainą, kartu ir energetinį saugumą šiandien mums užtikrina suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, tapęs alternatyva rusiškoms dujoms. Antra, šie įsipareigojimai nekompensuoja ir neatlygina tos milijardinės žalos, kurią Lietuvos ir viso regiono vartotojai praeityje patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi“.
Lietuvai svarbūs įsipareigojimai, susiję su dujų mainais ir galimybėmis keisti dujų pristatymo vietas, galimybėmis persiderėti dujų kainas. Tačiau jie yra praktiškai nepritaikomi dėl gausybės papildomų sąlygų, kurias pateikė „Gazprom“. Pavyzdžiui, Rusijos kompanija įsipareigoja sudaryti galimybes persiderėti dėl dujų kainos, jeigu ji skirtųsi nuo Vakarų Europos kainų, tik ilgalaikius kontraktus (ilgesnius nei ketverius metus) turintiems klientams.
Lietuvai nebeaktualu peržiūrinėti kainas
Taip pat, tokios derybos būtų galimos tik esamiems, bet ne naujiems klientams, o kainas būtų galima peržiūrėti tik kas dvejus metus. Be to, numatyti nepagrįstai ilgi derybų dėl kontraktų keitimo terminai, paliekant daug erdvės „Gazprom“ šiuos procesus dar ilgiau vilkinti. Įsipareigojimas dėl kainų peržiūrėjimo Lietuvai nebėra aktualus, nes Lietuvos įmonės neturi nė vieno ilgalaikio kontrakto su „Gazprom“, o trumpalaikiams šios lanksčios sąlygos nebūtų taikomos.
Anot jo, pats EK tyrimas parodo, kad „Gazprom“ turi taikytis prie Europos Sąjungos teisės, o Lietuva siekia, kad Rusijos koncernas laikytųsi visų taisyklių.
Pagal dabartinius siūlymus, Lietuvai svarbūs dujų mainų sandoriai ir galimybės keisti dujų pristatymo taškus taip pat būtų leidžiami tik su išlygomis – kai klientas kreipiasi ne vėliau nei prieš pusmetį, turi ilgesnį nei dvejų metų kontraktą su „Gazprom“ ir nori nukreipti didelius dujų kiekius.
Be to, „Gazprom“ įsipareigotų nustatyti ribotą dujų pristatymo taškų Europoje skaičių – tik penkis, taip toliau palikdamas dirbtines kliūtis valstybių tarpusavio dujų prekybai. Taip pat siekiama nustatyti nepagrįstai didelius aptarnavimo mokesčius už dujų mainų sandorius, dėl ko tokios dujos taptų tiesiog nekonkurencingos.
„Gazprom“ įsipareigojimai – popieriniai
„Visi šie apribojimai reiškia tai, kad „Gazprom“ įsipareigojimai būtų popieriniai, nes jų praktikoje iš esmės būtų neįmanoma pritaikyti. Taigi, ir realios naudos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams nebūtų.
Tuo tarpu „Gazprom“ tai galėtų išnaudoti kaip savo reputacijos gerinimo instrumentą. Manome, kad EK turi reikalauti, kad būtų atsisakyta visų nepagrįstų ir perteklinių sąlygų ir atsižvelgta į šiandieninę rinką, kuri iš esmės pagrįsta trumpalaikiais kontraktais“, – sako energetikos ministras.
Visi šie apribojimai reiškia tai, kad „Gazprom“ įsipareigojimai būtų popieriniai, nes jų praktikoje iš esmės būtų neįmanoma pritaikyti. Taigi, ir realios naudos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams nebūtų.
Energetikos ministerija parengė pasiūlymų paketą EK dėl „Gazprom“ įsipareigojimų išplėtimo bei perteklinių sąlygų atsisakymo. Tarp jų – siūlymas įpareigoti „Gazprom“ taikyti automatinį kontraktų kainų peržiūrėjimo mechanizmą, atsižvelgiant į dujų kainų svyravimus Vakarų Europos dujų prekybos vietose.
Dėl geografinės padėties „Gazprom“ dujų transportavimo kaštai į Lietuvą yra mažesni nei į Vakarų Europos rinkas, todėl atitinkama dalimi turėtų būti mažinama ir Lietuvai tiekiamų dujų kaina. Taip pat siūloma įpareigoti „Gazprom“ sudaryti sąlygas keisti dujų pristatymo vietą į bet kurį pristatymo tašką Europoje, kuriame dujas tiekia „Gazprom“. Tačiau tai privalo būti taikoma ne tik ilgalaikiams, bet ir trumpalaikiams kontraktams.
Lietuva patyrė 1,5 mlrd. eurų nuostolių
Jeigu „Gazprom“ pavyktų suderinti savo pateiktus įsipareigojimus su EK, vėliau jie taptų teisiškai privalomi, o Rusijos dujų kompanijai pavyktų išvengti iki 8 mlrd. eurų gręsiančios baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose.
Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie pusantro milijardo eurų nuostolį. Tačiau dabar siūlomi „Gazprom“ įsipareigojimai nesudaro galimybių Lietuvai kompensuoti šiuos didelius praradimus.
„Jeigu EK neatsižvelgs į mūsų pasiūlymus dėl įsipareigojimų sustiprinimo, tai nematome jokio kito kelio, kaip tik EK prievolę skirti „Gazprom“ baudą“, – pažymi Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoje pradėjo 2012 m. Tyrimas pradėtas dėl galimų pažeidimų aštuoniose šalyse. 2015 m. balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
