„Jeigu informacija pasitvirtins, kad naujos „Statoil“ sąlygos kainos prasme yra geresnės nei „Gazprom“, tai iš tiesų gera žinia vartotojams Lietuvoje, nes tai turėtų sumažinti terminalo išlaikymo kainą ir bendrai atpiginti šildymą ir kitas su gamtinių dujų naudojimu susijusias paslaugas. Tai turėtų apraminti diskusijas, vykstančias nuo pat terminalo veiklos pradžios, dėl jo ekonominio pagrindimo ir kiek tiekimo saugumo tikslas yra suderinamas su ekonominio pagrindimo tikslu. Nauja situacija, atrodo, leis suderinti šiuos du tikslus“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.
Politologo teigimu, Lietuvos įmonių susitarimai su „Statoil“ taip pat gali paskatinti Latviją bei Estiją diversifikuoti dujų tiekimą.
„Manau, kad gali būti suteiktas teigiamas postūmis, įtraukiant į dujų tiekimo sistemą kitas kaimynines valstybes, gali paspartinti ir Latvijos norą sutvarkyti reguliacinę aplinką ir dalyvauti, perkant gamtines dujas iš Klaipėdos terminalo“, – svarstė R.Vilpišauskas.
J.Neverovičius: „Gazprom“ turės prisitaikyti
Buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pažymi, kad auganti „Statoil“ rinkos dalis rodo, jog SGD tampa rimta alternatyva „Gazprom“ dujoms.
„Stebint situaciją SGD rinkoje, kai pasiūla didėja, o paklausa mažėja, ypač Azijoje, kainos tendencijos yra tokios, kad jos krenta ir manau, kad tai parodo kas bus ateityje, kad nepaisant kai kurių garsių „Gazprom“ pareiškimų, SGD gali atsikovoti labai rimtą rinkos dalį ne tik pas mus, bet ir plačiau Europos regione“, – BNS sakė J.Neverovičius.
Neprisitaikydamas prie besikeičiančios dujų rinkos, „Gazprom“ gali prarasti Lietuvos ar net Baltijos šalių rinką, – J.Neverovičius.
Jo teigimu, neprisitaikydamas prie besikeičiančios dujų rinkos, „Gazprom“ gali prarasti Lietuvos ar net Baltijos šalių rinką.
„Gazprom“ visada demonstravo tokią tam tikrą aroganciją, požiūrį iš viršaus į Baltijos valstybes, tokį bandymą pademonstruoti įsižeidusio partnerio poziciją, kad jie neva čia daro mums gerai, o mes neįvertiname.
Jie ir dabar gali tokį žaidimą žaisti ir bandyti apsimesti, kad čia nereikšmingas dalykas ir jie nekovos dėl tos rinkos. Iš tikrųjų, jeigu veiks racionaliai, turėtų kovoti dėl tos rinkos, kaip kovoja ir likusioje Europoje. Jei elgsis demonstratyviai, kažką bandydami įrodyti, tiesiog praras tą rinką“, – komentavo J.Neverovičius.
R.Vilpišauskas taip pat pripažįsta, kad „Gazprom“ turės atsižvelgti į pasikeitusią konkurencinę aplinką.
„Klausimas, kiek Lietuva ar Baltijos šalys, jų požiūriu yra svarbios, ar visgi jie koncentruosis į didesnius pirkėjus Vokietijoje ir kitose šalyse. Tai gali paveikti jų elgesį, peržiūrint tiekimo Baltijos šalims sąlygas. (...) Galimas ir bandymas virgi koreguoti tiekimo sąlygas ir išlaikyti tam tikrą savo dalį Baltijos šalyse. Kol kas sunku pasakyti, kurį kelią rinksis „Gazprom“, – kalbėjo politologas.
Svertai derybose su „Litgas“
Apžvalgininkai sutinka, kad susitarimai su „Lietuvos dujų tiekimu“ ir „Achema“, kuri šiemet taip pat ketina įsigyti „Statoil“ dujų per SGD terminalą, galėjo būti papildomi svertai, dujų prekybos bendrovei „Litgas“ derantis su „Statoil“ dėl palankesnių ilgalaikės SGD tiekimo sutarties sąlygų.
„Net neabejoju, kad tai turėjo įtakos. Mes nuo pat pradžių, kai derėjomės su „Statoil“, sakėm jiems, kad atėjimas į rinką yra papildomų galimybių jiems atsiradimas. Jie įgauna supratimą apie rinką, kontaktus, turi tam tikrą palyginimo tašką ir gali toliau kovoti dėl rinkos dalies. Matyt, kad dabar tas ir vyksta, o vartotojams tai yra tik į naudą“, – sakė J.Neverovičius.
„Neatmesčiau tokios galimybės, nes dažniausiai yra žiūrima į pagrindinius parametrus – kainą ir perkamas apimtis, kurios priklauso nuo pirkėjų skaičiaus ir jų poreikio. Labai tikėtina, kad tai galėjo padaryti įtakos ir kainai. Be to, veikiausiai ir dabartinė situacija pasaulio energetikos rinkoje turi nemažai įtakos tokiems susitarimams ir jų sąlygoms“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
R.Masiulis: „Statoil“ kainodara saidresnė
Energetikos ministras Rokas Masiulis BNS teigė, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirinko Norvegijos „Statoil“, nes jų norvegų kainodara buvo skaidresnė ir leidžia lengviau prognozuoti dujų kainas.
„Lietuvos dujų tiekimo“ sutartis su „Statoil“ rodo, kad SGD ir vamzdinės dujos yra labai realūs konkurentai. „Statoil“ pasiūlė pigiau negu „Gazprom“ ir dėl to buvo pasirinktas „Statoil“ pasiūlymas. „Statoil“ kainodara yra žymiai skaidresnė ir žymiai aiškesnė, kas padeda lengviau prognozuoti dujų kainą ir su šia sutartimi matome, kad galėsime užtikrinti, kad dujų kaina vartotojamas nekiltų. Ar ji mažės? Per pusmetį vertinsime situaciją ir matysime, ar dujų kaina turėtų būti pataisyta, ar ne. Kol kas dar sunku tą pasakyti“, – BNS sakė R.Masiulis.
Ministro teigimu, „Statoil“ pasiūlymas pasirinktas remiantis komerciniais, o ne politiniais motyvais.
„Aš manau, kad nuo dabar tiek SGD terminalas, tiek „Gazprom“ bus realūs konkurentai, o Lietuva rinksis. Antroje šių metų pusėje „Lietuvos dujų tiekimas“ žiūrės, iš ko bus pigiau pirkti. Mes nesakome „ne“ „Gazprom“ dujoms, tai nėra politinis sprendimas, tai grynai komercinis sprendimas“, – komentavo R.Masiulis.
LDT iš „Statoil“ įsigis apie pusę metinio dujų poreikio
Iki šiol tik „Gazprom“ dujas pirkusi LDT penktadienį pasirašė sutartį su „Statoil“, pagal kurią iki šių metų spalio įsigis daugiau kaip pusę šių metų dujų poreikio – apie 300 mln. kubų. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS teigė, kad irmojo SGD krovinio LDT gali tikėtis šių metų vasario viduryje.
SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ penktadienį pasirašė terminalo pajėgumų naudojimo sutartis su Jonavos trąšų gamyklą „Achema“ ir LDT. Iki rugsėjo pabaigos į Klaipėdą atplauks 12 dujovežių, įskaitant ir bendrovės „Litgas“ krovinius. Jie turėtų iš viso atgabenti apie 1,15 mlrd. kubų dujų.
Lietuva šiemet iš „Statoil“ nupirks apie 1,150 mlrd. kubų dujų: „Litgas“ – 350 mln. kubų, „Achema“ – apie 500 mln. kubų ir LDT – apie 300 mln. kubų.
Visas šalies dujų poreikis šiemet sieks iki 2 mlrd. kubų.
