Pagal Rusijos dujų giganto planus, 1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.
Vienintelis Šveicarijoje registruotos projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2 akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.
Bendrovė „Nord Stream 2“ praėjusį mėnesį skelbė, jog pagal pirmus du vamzdyno trasos variantus projektą tikimasi pabaigti tiesti šiemet, o pagal trečiąjį – kitąmet. Visi trys variantai priklauso tik nuo Danijos sprendimų.
Danija – viena iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti, kol kas jo nesuteikė, dukart siūlė koreguoti vamzdyno maršrutą.