Straipsnio autorių teigimu, baigiasi laikas, kai „Gazprom“ visais būdais bandė vilkinti Trečiojo energetikos paketo, numatančio, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklų negali kontroliuoti tie patys savininkai, įgyvendinimą savo užsienio rinkose.
Rusijos dujų monopolininkui teko susitaikyti su „Lietuvos dujų“ suskaidymu
„Gazprom“ vadovai daug kartų aršiai kritikavo Trečiojo energetikos paketo nuostatas, o aukščiausioji Rusijos valdžia piktinosi, esą jis nukreiptas išskirtinai prieš „Gazprom“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, apeliuodamas į Rusijos ir ES susitarimus dėl bendradarbiavimo ir investicijų apsaugos, praėjusį mėnesį pareiškė, jog šių direktyvų įgyvendinimas sumažins Rusijos įmonių norą investuoti Europoje, o kai kuriais atvejais jos įteisina atvirą „Gazprom“ turto nusavinimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį Maskvoje vykusiame dujų eksportuotojų forume ragino dujų tiekėjus Europai susivienyti prieš Trečiojo energetikos paketo „neteisėtą spaudimą“.
Rusijos vyriausybės vadovas Dmitrijus Medvedevas pridūrė, jog ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas Rusijai ir koncernui „Gazprom“ reiškia atsiribojimą nuo pasirašytų sutarčių ir esamos padėties keitimą.
„Tačiau, iš visko sprendžiant, „Europos spaudimas“ pasirodė esąs stipresnis. Akivaizdu, kad „Gazprom“ neturi kuo atsakyti į Trečiojo energetikos įgyvendinimą. Rusijos monopolininkas gali tik prisitaikyti prie naujos tikrovės“, – pabrėžė investicijų kompanijos „Uralsib Capital“ analitikas Aleksejus Kokinas.
Aiškiausias to įrodymas – „Gazprom“ konflikto su Lietuva, pirmosios iš Baltijos valstybių ryžtingai pertvarkančios dujų sektorių, istorija. Rusijos dujų monopolininkui teko susitaikyti su „Lietuvos dujų“ suskaidymu, o jo vienas vadovų Valerijus Golubevas pareiškė, kad „Gazprom“ sutiktų parduoti jam atitekusį nuo „Lietuvos dujų“ atskirtos „Amber Grid“ akcijų paketą.
Trečiąjį energetikos paketą ruošiamasi įgyvendinti ir svarbiausiose Rusijos dujų monopolininko rinkose – pirmiausia Vokietijoje, su kuria „Gazprom“ didelių konfliktų iki šiol neturėjo.
51 proc. didžiausios pasaulyje dujų pramonės įmonės „Gazprom“ akcijų Rusijos vyriausybės vardu valdo Valstybės turto fondas, valstybės įmonė „Rosneftegaz“ ir valstybinis bankas VEB.
„Gazprom“ valdo apie 33,3 trln. kubinių metrų gamtines dujų atsargas.
Pernai Rusijos dujų monopolininkas susižėrė 38 mlrd. JAV dolerių vertės grynąjį pelną, pajamoms siekus 150 mlrd. dolerių.
