„Nafta dažniausiai yra organinės kilmės, yra kažkada gyvavusių organizmų liekanos, kurios pakliuvę organinės medžiagos pavidalu į didesnį gylį, kur temperatūra viršija 70 laipsnių, skyla ir susidaro angliavandeniliai. Tie angliavandeniliai, jeigu yra palankios sąlygos, juda iš to sluoksnio, pakliūna į sluoksnį, kuriame yra daugiau porų, ir taip susidaro tradiciniai naftos telkiniai“, - pasakojo specialistas.
„O jeigu ta organinė medžiaga neišjuda iš to sluoksnio, kuriame ji nusėdo, tai susidaro išsklaidyti vandeniliai arba tos vadinamosios skalūnų dujos, skalūnų nafta“, - „Žinių radijo“ laidoje „Atsakingi už gamtą“ aiškino G.Motuza.
Apie 70 proc. sunaudojamos naftos sudaro pirmuonių organizmų liekanos, kurie gyveno vandenyne prieš 100–140 mln. metų.
Iš visų esamų telkinių galima išgauti tik 35 proc., 65 proc. naftos išteklių lieka Žemės gelmėse.
Iš visų esamų telkinių galima išgauti tik 35 proc., 65 proc. naftos išteklių lieka Žemės gelmėse.
„Kaip sakė vienas protingas žmogus, akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Taip ir naftos amžius baigsis ne todėl, kad baigsis nafta, o todėl, kad ją pakeis kitas kuras“, - patikino G.Motuza.
Žemės sluoksniai: pluta ir mantija
„Jei bandysime pažiūrėti, kas yra po mūsų kojomis, tai iš pradžių yra Žemės pluta, kuri tęsiasi maždaug 50 km. Po to prasideda sluoksnis, kurį mes vadiname mantija, kuri sudaryta iš vieno mineralo – olivino, žalio, labai gražaus. Jis tęsiasi 410 km. Vėliau sluoksnis pradeda melsti, olivinas pereina į kitą mineralą – lingvuditą, jis tęsiasi iki 667 km“, - pasakojo G.Motuza.
Pašnekovo tikinimu, tolimesnių medžiagų niekas nėra matęs, nes jos žmogui yra nepasiekiamos. Manoma, kad ten vyrauja perovskitas, kuris yra plačiausiai Žemėje paplitęs mineralas, jo klodas tęsiasi iki 3000 km, iki branduolio ribos.
Branduolys yra atsakingas už magnetinį lauką, kuris saugo mus nuo perteklinės saulės ir kosminės spinduliuotės. Mantijoje vyksta medžiagos apytaka, ji atsakinga už litosferos plokščių judėjimą: skaldo jas į gabalus ir stumdo.
Giliau nei 3000 km prasideda branduolys, Žemės dalis, sudaryta iš geležies. Branduoliai yra du: išorinis skystos geležies, tarsi konkuliuojantis katilas, kur geležis juda iš gelmių į viršų. Nuo 5100 km prasideda kietos geležies klodas.
„Jie susidarė lydantis pirminei kosminei dulkių dujų medžiagai, iš kurios susitelkia mūsų žemė, kada sunkesnė medžiaga susitelkė branduolyje, lengvesnė mantijoje, o pati lengviausia tarsi lydimosi šlakas – mūsų Žemės pluta“, - teigė geologas.
Žemės branduolio funkcija
Branduolys yra atsakingas už magnetinį lauką, kuris saugo mus nuo perteklinės saulės ir kosminės spinduliuotės. Mantijoje vyksta medžiagos apytaka, ji atsakinga už litosferos plokščių judėjimą: skaldo jas į gabalus ir stumdo. Kai jos tolsta, susidaro vandenynai, kai susiduria, jos nyra viena po kita. Tose vietose iškyla kalnai kaip Andai, Kordiljerai, taip pat kyla ir ugnikalniai.
