Pasirašytas 79,85 mln. Eur (be PVM) vertės sandoris leis pradėti projekto darbus jau sausio mėnesį.
„Dėl konkurencijos, kurią sudarė šiame pirkime dalyvavusios Lietuvos ir užsienio kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planavome. Vietoje 136 mln. eurų investicijų, projekto kaštai, vertinant vamzdžių ir rangos darbų įsigijimą, sumažės iki 112 mln. eurų. Esame pasiruošę pradėti darbus ir atlikti juos iki tam skirto laiko – 2021 m. pabaigos“, – pranešime spaudai sako laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Pasak N. Bikniaus, startyje tam yra numatyti visi reikalingi saugikliai, tokie kaip banko garantijos ar finansinės sankcijos, projekto vėlavimo atveju. Be to, rangovas reikalingą darbams techniką ir mechanizmus turi Lietuvoje. Sudėtingiems kryptinio gręžimo darbams pasitelktas patyręs ir Europoje žinomas subrangovas LMR Drilling. Valdymo sistemos darbus atlikti pasitelkta patikimą reputaciją turinti bendrovė „Elsis“.
Teigiama, kad jau yra parengtas aiškus ir konkretus darbų grafikas, numatant kiekvienos savaites darbus.
Daugiau kaip metus trukęs GIPL dujotiekio rangos darbų konkursas yra vienas didžiausių pastarojo meto konkursų dujų sektoriuje. Jis pasižymėjo sudėtingumu tiek pasiruošimo fazėje, tiek ir išrenkant galutinį laimėtoją.
Sausį rangovas darbus pradės nuo GIPL dujotiekio pradžios taško, esančio Širvintų rajone, greta Jauniūnų kompresorių stoties. Per dvejus metus nuo Širvintų iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone išsiraizgys 165 km ilgio dujų vamzdynas, įrengtas po žeme, taip pat bus įrengta pasienio dujų apskaitos stotis. Lenkijos teritorijoje dujotiekis tęsis daugiau kaip 340 km.
Visa GIPL projekto vertė – apie 500 mln. eurų, investicijos Lietuvos pusėje sieks iki 112 mln. eurų. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisidės ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. pabaigoje. Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
