„Nacionalinė naftos korporacija nuo sekmadienio skelbia apie nenugalimos jėgos aplinkybes bendrovės „Akakus“ eksploatuojamame Šararos naftos telkinyje,“ – nurodė bendrovė internete paskelbtame pranešime.
„Akakus“ yra NOC, Ispanijos „Repsol“, Prancūzijos „Total“, Austrijos OMV ir Norvegijos „Statoil“ įkurta bendroji įmonė.
Ji išgauna apie 315 tūkst. barelių naftos per dieną, o tai sudaro maždaug trečdalį visos dabartinės Libijos gavybos, kuri siekia 1 mln. barelių per dieną.
Dėl telkinio uždarymo gali sutrikti darbas netoliese esančiuose naftos infrastruktūros objektuose, kaip antai gavyba El-Filio telkinyje, kuris yra priklausomas nuo elektros energijos, tiekiamos iš Šararos telkinio, ir gamyba Zavijos naftos perdirbimo gamykloje, kuri yra priklausoma nuo naftos žaliavos iš Šararos telkinio ir iš jos gamina degalus vietos vartojimui.
Libijos ekonomikai šios prastovos kasdien atsieina iš viso 28,5 mln. eurų, pažymėjo NOC.
Nenugalimos jėgos aplinkybių nuostata, kuria remiamasi išimtiniais atvejais, bendrovę atleidžia nuo atsakomybės naftos tiekimo sutarčių nevykdymo atveju.
Darbuotojų evakavimo procedūras šiuo metu peržiūrinti NOC vietos institucijas paragino „veikti vadovaujantis nacionaliniais interesais ir atkurti saugią padėtį“.
Ginkluotą grupuotę ji paragino „nedelsiant ir besąlygiškai“ palikti naftos telkinį ir pareiškė, kad nebus jokių derybų.
„Šios grupės buvimas kelia tikrą grėsmę mūsų telkiniui ir šalies ateičiai, – pareiškė NOC valdybos pirmininkas Moustafa Sanalla. – Noriu aiškiai pasakyti – ši ginkluota grupuotė turi nedelsdama palikti telkinį.“
Įvairios ginkluotos grupuotės, vietos kovotojai ir gentys, kovojančios dėl valdžios arba siekiančios patenkinti savo socialinius poreikius, nuolat taikosi į Libijos naftos infrastruktūrą.
Internete išplatintame vaizdo įraše matyti Pietų Libijos gyventojai, teigiantys, kad jie blokuoja telkinį protestuodami prieš marginalizaciją, taip pat elektros, benzino ir pinigų trūkumą.
Kai naftos infrastruktūra anksčiau būdavo blokuojama dėl panašių reikalavimų, institucijoms ir vietos gentims pavykdavo greitai susiderėti dėl blokados nutraukimo.
Po 2011 metais įvykusio NATO remto sukilimo, kurio metu buvo nuverstas ir nužudytas diktatorius Moameras Kadhafi, Libija paniro į chaosą.
Dvi besivaržančios administracijos, priešiškos nereguliarios karinės pajėgos, gentys ir džihadistai varžosi dėl teritorijos ir didžiulio šalies turto – naftos – kontrolės.
