Nuo 2020 metų pradžios tiestas 500 km ilgio magistralinis dujotiekis GIPL, sujungęs Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių infrastruktūrą, buvo užbaigtas dar praėjusių metų gruodį, tačiau paleistas veikti šių metų gegužės 1 d.
Sekmadienį naująja dujų jungtimi buvo perduoti pirmieji komerciniai dujų srautai. Dujos gali būti siunčiamos tiek Lietuvos, tiek Lenkijos kryptimis, tačiau artimiausiu metu, jei niekas nesikeis, gerokai daugiau dujų keliaus iš Klaipėdos SGD terminalo į Lenkiją.
Balandį jau įvyko mėnesinių pajėgumų aukcionai, buvo parduoti trečdalis GIPL techninių pajėgumų Lenkijos kryptimi. Tolesnį šio vamzdyno pajėgumų naudojimą lems komercinių klientų užsakymai.
Tad, ką realiai šis dujotiekis reiškia Lietuvai, kuri dar prieš jo paleidimą gyrėsi esanti pirmoji ES šalis, atsisakiusi Rusijos gamtinių dujų? Paklausėme energetikos ekspertų.
Energetinė sala tampa žemyno dalimi
Vienu svarbiausių šios jungties suteikiamų privalumų 15min kalbinti ekspertai įvardijo Baltijos šalių ir Suomijos regiono susijungimą su likusia Europa.
Penkiasdešimt metų praleidusi SSRS okupacijoje Lietuva ir kitos Baltijos šalys net ir po nepriklausomybės atgavimo daugeliu atvejų liko savotiškai izoliuotos.
Pavyzdžiai, laužantys šią izoliaciją, visada būdavo pasitinkami labai optimistiškai ir iškilmingai. Jų vis daugėjo.
