Kiekviena iš vienuolikos vėjo turbinų, kurias tiekia „Nordex Group“, iškils 240 metrų virš žemės, kiekviena jų susideda iš 13 pagrindinių dalių. Vienos turbinos pervežimas į parką gali užtrukti iki 48 valandų, kadangi dėl sudėtingos logistikos jos turi būti gabenamos naktį.
„Prie Jurbarko vėjo projekto, tampančiu reikšmingu sausumos vėjo parku Lietuvoje, dirbome itin kruopščiai. Jis pastebimai prisidės prie regiono tvarumo, kadangi vėjo energetika yra svarbi sudedamoji dalis, užtikrinanti stabilų ir efektyvų žaliosios energijos tiekimą“, – sako dr. Darius Biekša, „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas.
Šioms vienuolikai turbinų prireikė daugiau kaip 80 km elektros kabelių, kurie buvo nutiesti statybų aikštelėje. Tai maždaug tiek pat, kiek sudaro atstumas tarp Vilniaus ir Varėnos, tarp Amsterdamo ir Roterdamo, arba tarp Edinburgo ir Glazgo.
Turbinų pamatams sunaudota 880 kubinių metrų betono, t. y. maždaug tiek pat, kiek prireiktų nedideliam daugiabučiui ar nedideliam gyvenamųjų namų kompleksui. Kiekvienos turbinos pamato skersmuo yra 25,5 metro, t. y. šiek tiek daugiau negu Olimpinio plaukimo baseino plotis. Kiekvienam turbinos pamatui sumontuoti taip pat prireikė 60-70 polių, kurių ilgis svyruoja nuo 12 iki 16 metrų. Tai reiškia, kad vieno polio aukštis prilygsta penkių aukštų pastatui.
Jurbarko vėjo jėgainių parkas su šiomis vienuolika turbinų ir 63 MW galia pradės veikti jau 2025 metais. Statybų pradžia netrukus laukia ir antrojo šio parko etapo, sudarančio dar 17 MW. Iš viso 80 MW galios Jurbarko vėjo parkas sudarys apie 8 proc. dabartinio Lietuvos vėjo jėgainių portfelio.
Jis tieks žaliąją elektros energiją Lietuvos įmonėms ir padės sutaupyti daugiau kaip 130 000 tonų CO2 per metus. Į šio vėjo jėgainių parko statybą Jurbarko rajone „Green Genius“ investuoja daugiau kaip 100 mln. eurų.
