Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gyventojai kyla prieš planuojamą statyti atliekų deginimo elektrinę

Kogeneracinę elektrinę prie Kauno planuojantys statyti verslininkai gyventojams pristato poveikio aplinkai vertinimą. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti jėgainės plėtros planą – žmonės baiminasi oro taršos. Specialistai ramina – to nebus.
Lazdyniečiai nepripažįsta atliekų deginimo gamyklos „nekenksmingumo“ ir ketina tęsti kovą prieš atliekų deginimą. Miesto valdžia prabyla apie alternatyvius problemos sprendimo būdus.
Atliekos. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jei „Fortum heat Lietuva“ kogeneracinę elektrinę pastatytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ją nuo Amalių skirtų du kilometrai, skaičiuoja vietos gyventojai. Kelios bendruomenės teismo prašo panaikinti pernai Energetikos ministerijos patvirtintą jėgainės plėtros planą, nes jis esą nebuvo tinkamai suderintas.

„Visi puikiai žinome, kad atliekos šiandien, galima sakyti, nerūšiuojamos. Tai, kas pateks į deginimo įrenginius, iš esmės yra net neprognozuojama, kaip neprognozuojama ir tai, kas susidarys degimo metu, kas išsiskirs ir kas pateks į mus supančią aplinką“, – sunerimęs Amalių bendruomenės centro pirmininkas Vidas Pocius.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą parengę specialistai ramina, esą oro tarša, elektrinę pastačius Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, aplinkiniams gyventojams nepadidės.

„Visi skaičiavimai rodo, kad ten tikrai to poveikio nebus. Iš esmės nei vieno teršalo iš tų, kurie apskritai bus metami iš šito objekto, leistinos užterštumo ribos gyvenamosios aplinkos ore viršytos nebus. Taigi, nuogąstautojai gali būti ramūs“, – tikino UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas.

Su nepatenkintais gyventojais bendrovė neseniai susidūrė ir Klaipėdoje – čia, atidarant kiek mažesnio galingumo nei planuojama Kaune jėgainę, svečius pasitiko piketuotojai. Ekonomistai sako, nieko keisto, kad žmonėms kelia nerimą verslininkų planai, tik esą pasipriešinimą ir teisėtą gyventojų domėjimąsį interesų grupėms lengva apauginti sąmokslo teorijomis.  

„Reikalas tas, kad žmonių pasitikėjimas tiek politikais, tiek verslu – labai žemas. Vulgariai tariant, Amerikos žmonės pasitiki verslu, Vakarų Europos žmonės pasitiki valdžia, o Lietuvos žmonės nepasitiki niekuo“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Vincentas Vobolevičius.

Jei pavyks sutarti su gyventojais ir neįsisuks teismai, elektrinę prie Kauno planuojama pradėti statyti kitų metų pabaigoje. Kiek ji kainuos, bendrovės atstovai neatskleidžia. Ekonomistai sako, kad bendruomenių protestų prieš investicijas galbūt sumažės, kai atsigaus ekonomika ir žmonės pradės gyventi turtingiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?