Pirmadienį Pekine buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp holdingo „Beijing Energy Investment Holding“ bei Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) dėl naujos 350 megavatų galios elektrinės statybos. Ši investicija gali tapti pirmuoju kinų žingsniu ateinant į Baltijos šalių rinką.
Planas B
Kaip 15min.lt teigė KTE komunikacijos koordinatorius Arūnas Armalis, derybos su „Beijing Energy Investment Holding“ vyko ne vieną savaitę ir sutartis su kinais esą buvusi atsarginis planas.
Gamindami elektrą už konkurencingą kainą kinai sieks ją parduoti ir užsienio rinkose.
„Kauno TE dalyvavo „Lietuvos energijos“ konkurse dėl atliekų deginimo įmonės Kaune. Kuomet „Lietuvos energija“ pasirinko kitą partnerį, pradėta galvoti, kaip realizuoti, kad nereikėtų elektrinės uždaryti“, – su naujosios elektrinės projekto priešistore supažindino A.Armalis.
Jo teigimu, naujojoje kinų planuojamoje statyti elektrinėje didžiausias dėmesys bus skiriamas elektros, o ne šilumos gamybai. Be to, gamindami elektrą už konkurencingą kainą kinai sieks ją parduoti ir užsienio rinkose, pasinaudodami elektros jungtimis su Lenkija ir Švedija.
Teigiama, kad naujoje elektrinėje bus galima kūrenti gamtines dujas ir biokurą, tačiau neatmetama ir akmens anglių naudojimo galimybė.
„Lenkai, taip pat ir vokiečiai, nuo 2012 iki 2020 m. statė ir dar pastatys iš viso 76 naujas akmens anglimi kūrenamas elektrines. Vertinant konkurencingumą, neatmestinas ir toks projektas. Tiek kinai, tiek lietuviška pusė į tai žiūri atsargiai ir žiūri, kas labiausiai yra verta investiciniu požiūriu ir atsiperkamumu“ , – paaiškino A.Armalis.
Kaunas yra strateginėje vietoje tiek transporto mazgų ir linijų, tiek elektros linijų atžvilgiu, – tikino A.Armalis.
Kaunas – tik pirma stotelė?
A.Armalis prasitarė, kad Kinijos holdingas galvoja, kad investicija į naują termofikacijos elektrinę Kaune galinti būti tiktai pradžia. Tiesa, KTE komunikacijos koordinatorius nedetalizavo, ar planuojamos naujos kinų investicijos būtų nukreiptos į Lietuvą, ar į kitas regiono šalis.
„Gali būti ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse“, – sakė A.Armalis ir pridūrė, kad investuotojų iš Kinijos akys į Kauną galėjo nukrypti ir dėl strategiškai patogios miesto vietos.
„Kaunas yra strateginėje vietoje tiek transporto mazgų ir linijų, tiek elektros linijų atžvilgiu“, – tikino A.Armalis.
Anksčiau Kinijos holdingas dar nebuvo investavęs į jokius energetikos objektus nei Latvijoje, nei Estijoje.
Patenkins penktadalį elektros poreikio
Pagal pirminius „Beijing Energy Investment Holding“ susitarimus su KTE atstovais, naujosios elektrinės galia siektų 350 megavatų.
„Jeigu būtų maksimalus galingumas, tai tokia elektrinė užtikrintų apie 20 proc. dabartinių Lietuvos metinių elektros poreikių“, – tikino KTE komunikacijos koordinatorius.
Elektrinė užtikrintų apie 20 proc. dabartinių Lietuvos metinių elektros poreikių.
Tiesa, naujosios už kinų pinigus statomos elektrinės dar reikės šiek tiek palaukti. Elektrinės projektą norima parengti pirmąjį 2016 m. ketvirtį, o statybų pradžia planuojama 2016 – 2017 m. sandūroje.
Tikimasi, kad naujasis energetikos objektas Kaune pradės veikti iki 2020 m.
Tiesa, konkrečios į naująją elektrinę planuojamos investuoti sumos dar neskelbiamos.
„Labai tikimės šią informaciją pateikti po mėnesio, pusantro. Tai ženkli suma. Kuomet KTE pati planavo vykdyti ir buvo paruošusi biokuro projektą, tik pasikeitė tvarka, tai tuomet buvo kalbama apie investicijas, kurios būtų apie 100 mln. Eur“, – sakė A.Armalis.
Paklaustas, ar nesibaiminama dėl kiniško kapitalo įsileidimo į strategiškai svarbų energetikos sektorių, KTE komunikacijos koordinatorius patikino su tuo nesusidūręs: „To, kad būtų jaučiamos kokios nuostatos kinų kapitalo atžvilgiu, pajusti neteko“.
KTE kontroliuojama žinomo verslininko Rimando Stonio.