Savo ruožtu Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį.
Latvija, kaip Lietuva ir Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukė balandžio pradžioje, nusprendusi nevykdyti Kremliaus reikalavimo už jas mokėti rusiškais rubliais. Tačiau importuotoja „Latvijas gaze“ vasarą importą atnaujino, pareikšdama, kad duja perka ne tiesiogiai iš savo didžiausio akcininko „Gazprom“, kuriam priklauso kiek daugiau nei trečdalis jos akcijų, ir už jas atsiskaito eurais. Įvardyti tarpinį tiekėją „Latvijas gaze“ atsisakė.
Liepos pabaigoje „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai „dėl dujų paėmimo sąlygų pažeidimų“, nepatikslindamas, apie kokius pažeidimus kalbama.
Praėjusio mėnesio viduryje Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė energetikos įstatymo pataisas, kuriomis rusiškų dujų importo bus visiškai atsisakyta nuo 2023-ųjų sausio 1-osios.
2021-aisiais rusiškos sudarė apie 90 proc. Latvijos importuotų gamtinių dujų.
Kremliaus reikalavimu, „nedraugiškos šalys“, į kurių sąrašą įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės narės, nuo balandžio mėnesio už dujų tiekimą turi atsiskaityti per „Gazprombank“, privalomai konvertuodamos sutartines valiutas (eurus ar JAV dolerius) į Rusijos rublius – priešingu atveju eksportas bus nutrauktas. Atsisakiusios vykdyti šią tiekimo sutartis pažeidžiančią sąlygas rusiškų dujų nebegauna Lenkija, Bulgarija, Suomija, Nyderlandai ir Danija, o jų tiekimas pagrindiniu eksporto koridoriumi – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestu vamzdynu „Nord Stream“ – buvo sumažintas iki penktadalio jo pajėgumų.
