Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio sakė, kad Lietuva galėtų bet kada atsisakyti į Lietuvą tiekiamų rusiškų dujų, kadangi Klaipėdoje esančio terminalo dėka pilnai galėtų pasirūpinti suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), tačiau konkrečios datos, nuo kada būtų galima atsisakyti „Gazprom“ dujų, nėra, kadangi tarp valdančiųjų apie tai nėra kalbama.
„Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ dujų“, – komentavo ji.
Paklausta apie konkretesnę datą, premjerė pakartojo, kad rusiškų dujų atsisakymas teoriškai galėtų vykti bet kada, tačiau iki šiol Vyriausybėje apie tai nekalbėta.
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber grid“ duomenimis, per 2021 metus iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 62 proc. arba viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams. Vamzdynais iš Latvijos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 12 proc., o iš Baltarusijos – 26 proc. dujų.
Bendrovės atstovai teigia, kad techniškai terminalas galėtų patenkinti ne tik visą šiuo metu esamą Lietuvos dujų poreikį bet ir, esant poreikiui, dalis dujų, gaunamų per terminalą, galėtų būti nukreiptos ir kitoms Baltijos šalims.
Paklausta apie situaciją Kaliningrade, į kurio uostus prieš pat karo Ukrainoje pradžią atplaukė ir dabar ten bazuojasi išdujinimo laivas „Maršal Vasilevskij“ ir dujovežis „Velikij Novgorod“, premjerė teigė, kad tai rodo, jog Kaliningradas ruošiasi gyvenimui autonominiu režimu.
„Kadangi matome, tai ruošiamės taip pat ir patys šitam“, – trumpai pakomentavo ji.
