„Atsijungimas nuo Rusijos išteklių, kurie naudojami greičiau kaip ginklas, o ne resursas, yra labai svarbus tikslas šiuo metu ir mes puikiai žinome, kad tai ne tik klimato ir gamtosaugos klausimas, bet ir nepriklausomybė bei mūsų ekonomikų apsauga“, – konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ penktadienį Vilniuje sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė Lietuvą rodo kaip pavyzdį, kad tai įmanoma tinkamai įvertinus situaciją ir pasiruošus.
„Kaip mes parodėme savo pavyzdžiu, norint atsijungti nuo Rusijos dujų, reikia būti tam pasiruošusiam, o pasiruošimas užima laiko. Tai reiškia ne tik infrastruktūros statymą ir investiciją, bet ir tinkamą situacijos vertinimą“, – sakė premjerė.
Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė, likusią dalį – privatus verslas.
„Viešųjų finansų tam nepakaks, reikia mobilizuoti privatų sektorių“, – tikino Lietuvos premjerė.
Kalbėdama apie Europos Sąjungos siekį 2050 metais tapti tapti klimatui neutralia ekonomika I.Šimonytė sakė, jog pasiekti šių tikslų gali trukdyti pandemijos pasekmės ir Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Tvarkantis su šiais iššūkiais reikia vieningo požiūrio ir bandant vienu metu išspręsti visas šias problemas, aišku, yra labai sunku išlikti budriam, nepamiršti svarbių dalykų, nepasiduoti vilionėms ieškant paprastesnių sprendimų“, – konferencijoje sakė I.Šimonytė.
