„Akivaizdu, kad dalis kainos padidėjimo, kaip ir nuo liepos 1 dienos, bus perkelta vartotojams, o visa likusi kainos dalis nuo rinkos kainos bus kompensuojama pagal tai, koks yra vartotojo susitarimas su tiekėju: jei vartotojo turima elektros kaina yra mažesnė nei visuomeniniame tiekime, kompensacija irgi bus mažesnė“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, šiuo metu per 80 proc. elektros vartotojų moka mažesnę nei visuomeninio tiekimo kainą, siekiančią 33 centus už kilovatvalandę, tačiau nuo kitų metų sausio padėtis keisis.
„Akivaizdu, kad nuo sausio 1 dienos situacija keisis, dėl to, kad daliai vartotojų bus peržiūrimos pasibaigusios sutartys, tačiau jau dabar numatyti, kas bus rinkos kaina, yra gana sudėtinga, todėl kad dujos praėjusią savaitę pabrango maždaug trečdaliu biržoje, šiandien ši kaina smarkiai koregavosi žemyn, kuomet Vokietijos ekonomikos ministras įgarsino, kad tikrai saugyklų užpildymas yra saugus ir Vokietijai negresia šaltis šildymo sezonu, tačiau kur bus tas dugnas, nuo kurio bus galima pasiskaičiuoti orientacinę elektros rinkos kainą, šiandien yra sunku pasakyti“, – aiškino premjerė.
Nuo liepos valstybė moka 9 centų kompensaciją visiems vartotojams, tačiau ne daugiau kaip iki 24 centų už kWh. Prezidento atstovai ragina nuo kitų metų didinti kompensaciją, be to, svarstoma ją mokėti tik už 150 kWh, taip skatinant gyventojus taupyti.
I.Šimonytė yra sakiusi, kad kompensacijoms už energetikos išteklius kitąmet iš valstybės biudžeto gali reikėti nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.
Premjerė teigė, jog kitų metų biudžete taip pat numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), indeksuoti pensijas.
„Ten bus peržiūrimas NPD, indeksuojamos pensijos, tačiau tai rutininiai dalykai. Tačiau vienas didelis klausimas kitų metų biudžete, kur tikrai gali būti labai didelis lėšų poreikis, yra energetikos išteklių kainos, priklausomai nuo to, kaip susiklostys situacija elektros rinkoje“, – sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad dėl Rusijos vykdomo energetinio karo prieš Europą bei nepalankiai sukritusių aplinkybių – itin sausos vasaros, labai riboto vandens ir vėjo energijos panaudojimo – elektra tapo pagrindiniu veiksniu, neleidžiančiu mažinti rekordinės infliacijos.
„Elektros kainos yra pagrindinis iššūkis ir pagrindinė priežastis, kuri neleidžia infliacijai lėtėti sparčiau“, – sakė I.Šimonytė.
