„Gali būti, kad jeigu tos tendencijos išsilaikys, mums reikės mažesnio biudžeto šiam tikslui, mažiau kompensacijų. (...) Jeigu mums pavyks tą biudžetą sutaupyti, tai mes sumažinsime skolą, bus mažesnė skola ir mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos ateityje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I.Šimonytė.
Anot jos, valstybės skolinimasis ir skolos aptarnavimas pastaruoju metu kainuoja brangiau.
„Norėčiau pabrėžti, tai buvo suplanuoti kaip skolinti pinigai, skola Lietuvai, deja, bet pastaruosius metus brango ir brango gana nemaloniai, nes tie laikai, kai buvo galima skolintis už nulį ar mums primokėdavo už tai, kad pasiimdavo mūsų skolos vertybinius popierius, yra pasibaigę ir pasibaigę negrįžtamai“, – sakė premjerė.
Dėl to, anot jos, iš kompensacijoms numatytos sumos sutaupyti pinigai neturėtų būti skiriami kitiems tikslams.
„Turime vertinti, kiek mes galime leisti papildomai skolintis ir kai buvo patvirtintas biudžeto deficitas toks, koks jis yra, tai juk buvo kritikos, kad praskolinta ir kitaip, dabar, kai gali būti, kad reikės mažiau lėšų, tai kai kurie žmonės sako, ypatingai politikai opozicijos, kad imkime ir išdalinkime tuos pinigus, bet tai yra skola“, – teigė I.Šimonytė.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų kompensacijų. Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės mažiau – apie 714 mln. eurų. Dar virš 220 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui.
Energetikos ministerija skelbė, kad kompensacijoms pirmąjį šių metų pusmetį, priklausomai nuo suvartojimo, gali reikėti apie 530 mln. eurų: už elektrą – virš 330 mln. eurų, už dujas – beveik 198 mln. eurų.
I.Šimonytė sako, kad kompensacijų suma planuota remiantis rudenį rinkoje vyravusiomis energetinių išteklių kainomis, kurios nuo dabartinių gerokai skiriasi.
„Kompensacijų suma, kuri yra suplanuota, ji suplanuota remiantis tam tikrų kainų prognozėmis ir toks kainos, kurios buvo rudenį, kai buvo didžiulis kainų šokas ir tai, kas yra šiandien, yra didelis skirtumas. Aš išties sutikčiau, kad jeigu tos kainos išsilaikys antrą pusmetį (...) tai greičiausiai kainų scenarijus bus geresnis, aš turiu omenyje rinkos kainas, ką noriu pabrėžti – žmonės nemoka rinkos kainos dabar, elektros kainos pusė yra kompensuojama, dujų atveju maždaug du trečdalius rinkos kainos“, – sakė I.Šimonytė.
Ji taip pat teigė, kad šią žiemą Europai gali pavykti apsisaugoti nuo naujo kainų šuolio, tačiau klausimų kelia tolimesnė ateitis.
„Mes vistiek turime būti atsargūs, nes matome, kad Europos Sąjunga šią žiemą tikrai praeis, praeis saugiau, nebus kažkokių racionavimo dujų, didelių apribojimų, saugyklos komfortiškai užpildytos, žiema – šilta, tai aišku, kad tas padės išbristi Europai šį sezoną. Tam tikrų spekuliacijų rinkose gali būti – o kaip Europai seksis toliau. Aišku, dabar jau yra priimtas sprendimas dėl dujų kainų lubų, kuris turėtų apetitus limituoti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
