I.Šimonytė: švelni rinkos reakcija į „Nord Stream“ sabotažą rodo, kad ji buvo pasirengusi

Antradienį kartu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu dalyvaudama Varšuvoje vykusioje diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“, ji pabrėžė nenorinti spekuliuoti, kas sukėlė sprogdinimus „Nord Stream“ dujotiekiuose.

„Bet, žinoma, mes žinome visą už to slypintį naratyvą (...). Nežinau, ar pastebėjote, kad po šio sabotažo buvo tam tikrų poslinkių rinkose, bet ne tokio didelio masto, kaip buvo galima įsivaizduoti. Taigi, tai reiškia, kad, tiesą sakant, daug žaidėjų jau įvertino tai savo skaičiavimuose“, – sakė ministrė pirmininkė.

Premjerė dar kartą pabrėžė, jog Rusija nuolat siekė išnaudoti energetinius resursus savo geopolitinei įtakai, o Vakarų šalys tai pripažino ir pačios patyrė tik Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

„Visada žinojome, kad Rusija panaudos bet ką, maistą, energetiką – viską, ką ji gali, geopolitiniais tikslais. Nes kalbame ne apie verslą, ne apie ekonomiką, tai visada buvo dėl įtakos ir jų įpročio spausti kitas valstybes paklusti Rusijos valiai. Mes taip pat žinojome, kad „švelninimai“ niekad neatneš taikos, tai gali lemti tik laikinas paliaubas“, – pabrėžė premjerė.

Lenkijos premjeras M.Morawieckis savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pasiūlė atnaujinti dujų tiekimą per „Nord Stream 2“, kai tik šis bus sutvarkytas, ir pažadėjo Europai 9,6 mlrd. kubinių metrų jau spalį, kad kompensuotų susidariusius trūkumus.

Pasak jo, tai yra „galutinis patvirtinimas“, jog sabotažas buvo naudingas Rusijai.

„Tai yra galutinis ir labai svarbus įrodymas, kad tai buvo sabotažo veiksmas, labiausiai tikėtina – rusų ar su Rusijos įtaka. Žinoma, turime palaukti galutinių atitinkamų tarnybų tyrimo įrodymų. Bet vakarykštis pasiūlymas man sako, kad tai buvo Rusijos interesas“, – sakė M.Morawieckis.

Stebint Ukrainos proveržį atsiimant okupuotas teritorijas, abu premjerai ragino Vakarus veikti greičiau skiriant visokeriopą paramą Kyjivui, būti ryžtingiems ir nešvelninti spaudimo Rusijai, taip pat pabrėžė būtinybę didinti išlaidas gynybai, išlaikyti stiprų NATO buvimą rytiniame bloko flange.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiantys Rusiją su Vokietija, pastaraisiais mėnesiais atsidūrė geopolitinės įtampos centre, nes Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, atsakydama į Vakarų sankcijas po Maskvos invazijos į Ukrainą.

Seismologams praėjusios savaitės pradžioje pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, plačiai paplito nuomonė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas.

Tačiau galutinė sprogimų priežastis tebėra nežinoma ir tiek Maskva, tiek Vašingtonas neigia, jog yra už tai atsakingi.