Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

I.Šimonytė: tinklų sinchronizavimas su Europa gali būti baigtas anksčiau nei 2025 metais

Premjerė Ingrida Šimonytė sako tikinti, jog Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektas gali būti baigtas anksčiau nei 2025 metais.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jos, kitais metais Lietuva paskelbs konkrečias atsijungimo nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizavimo su Europa datas.

„Jau kitais metais paskelbsime konkrečią datą, kada Lietuva išeis ir BRELL žiedo ir sinchronizuos elektros tinklus su Vakarais. Anksčiau buvo planuojama, kad šis procesas bus užbaigtas 2025 metais, tačiau tikrai intensyviai dirbome ir manau, kad sėkmingai atlikome namų darbus ir tikiu, jog sinchronizacija galės būti užbaigta anksčiau“, – ketvirtadienį žurnalo „Valstybė“ surengtame forume „GreenTech Vilnius“ sakė I.Šimonytė.

„Dėl to intensyviai bendradarbiaujame su savo partneriais Latvijoje ir Estijoje, nes tikiu, kad tai yra bendras visų prioritetas kuo greičiau užbaigti sinchronizaciją ir tokiu būdu iki minimumo sumažinti Rusijos galimybes terorizuoti Baltijos valstybes jų elektros tinklų priklausomybe BRELL žiedui“, – pridūrė ji.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, jog Lietuva siekia sinchronizuoti tinklus jau 2024-ųjų vasarį, tačiau ši data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje, tačiau Lietuva siekia paankstinti procesą.

Pasak I.Šimonytės, Vyriausybė artimiausiu metu turėtų pristatyti ir šilumos sektoriaus pokyčius.

„Jau netrukus Vyriausybė taip pat pristatys pasiūlymus, kaip šilumos sektoriuje labiau integruoti atliekinę šilumą ir atsinaujinančius išteklius. Bus sukurtos veiksmingesnės paskatos dekarbonizuoti šilumos sektorių. Pasiūlysime ir efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų – naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius“, – kalbėjo premjerė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito
Reklama
Kištukiniai lizdai su USB jungtimi: ekspertas pataria, ką reikia žinoti prieš perkant