Paketo tikslas – sklandi ir greita žaliosios energetikos plėtra
Ministerijos teigimu, šiuo paketu siekiama nutiesti kelią sklandžiai ir greitai žaliosios energetikos plėtrai. Žvelgiant iš teisinės perspektyvos šis paketas iš dalies sumažins biurokratinius trukdžius bei atlaisvins dalį perteklinių ribojimų, taikomų saulės ir vėjo elektrinių plėtrai. Taip pat įstatymo pakeitimai leistų sukurti palankesnes sąlygas gaminančių vartotojų skaičiaus augimui bei skatintų energetinių bendrijų kūrimąsi.
Atsinaujinančios energetikos projektų plėtotojai, nuo kurių, ko gero, labiausiai ir priklauso „Proveržio paketo“ veikimas praktikoje, labiausiai tikisi, jog Seime palaikymo sulauks ir Prezidento parašą pasieks atsinaujinančios energetikos projektų vystymą liberalizuosiantys siūlymai.
Tarp šių siūlymų – galimybės statyti elektrines žemės ūkio paskirties žemėje nekeičiant paskirties, nebeplanuoti šių elektrinių statybos teritorijų planavimo dokumentuose, į vieną tašką prijungti skirtingas (hibridines) atsinaujinančios energijos išteklių elektrines, vykdyti poveikio aplinkai vertinimą nebevertinant vėjo elektrinių poveikio kraštovaizdžiui, statyti saulės elektrines neatliekant poveikio aplinkai vertinimo (nepriklausomai nuo elektrinės dydžio/galios), planuoti vėjo elektrinių statybą nebenustatinėjant sanitarinių zonų (vietoj šių zonų numatoma įvesti maksimalų atstumą iki pastatų).
Kartu šiame pakete esama ir tam tikrų pakeitimų, dėl kurių projektų plėtojimas, iš pirmo požiūrio, taptų sudėtingesnis ir brangesnis. Energetikos ministerija siūlo įvesti naują gamintojų pareigą mokėti elektros energijos gamybos įmoką – 0,0013 EUR/kWh. Taip pat siekiama daugiau nei tris kartus padidinti gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio sumą – nuo šiuo metu taikomos 15 EUR/kW iki 50 EUR/kW. Terminas, per kurį plėtotojai privalėtų pastatyti/įrengti saulės elektrines, sutrumpinamas nuo šiuo metu taikomų 36 mėn. iki 24 mėn, su galimybe jį pratęsti 12 mėnesių.
Reikia pastebėti, kad net ir šie pakeitimai, ko gero, leistų rinkai tapti stabilesnei – patekimas į rinką taptų sudėtingesnis asmenims, neturintiems realių ketinimų plėtoti energijos gamybos pajėgumus, tačiau rezervuojantiems tinklų pajėgumus. Tokiu būdu elektros tinklų pajėgumai būtų išnaudojami efektyviau.
Pokyčių poveikis
Apžvelgus numatomus pakeitimus, bendrai reikia pastebėti, kad šių nuostatų priėmimas (bei paketu numatomų tikslų siekimas savaime) šiandien yra nepaprastai aktualus, nes Lietuva dabar vienu metu sprendžia visą rinkinį sudėtingų iššūkių. Infliacija šalyje auga nematytu tempu, greta mūsų vyksta karas, vis stipriau juntamos klimato kaitos pasekmės, o dalis verslų iki šiol tebejaučia pandemijos padarinius. Šie iššūkiai verčia imtis visų galimų priemonių, leidžiančių užtikrinti savarankišką energetikos išteklių gamybą panaudojant atsinaujinančius išteklius.
Tuo atveju, jei reguliavimo pakeitimai bus priimti ir rinka atlieps į valstybės tikslus, galima prognozuoti, kad jau 2030-aisiais turėsime ne mažiau kaip 7 GW galios atsinaujinančių energetikos šaltinių, šalis sulauks apie 1 mlrd. Eur investicijų, o visa tai, tikėtina, ne tik atgaivins dalį ekonomikos, bet ir sudarys tvirtą pagrindą elektros kainoms mažėti.
Kliūčių dar yra
Kita vertus, nėra abejonės, kad net ir priėmus „Proveržio paketą“, biurokratinių kliūčių ir kitokio tipo apribojimų liks pakankamai. Manytina, kad siekiant turėti tikrą proveržį, su nauja jėga prisidedantį prie valstybės strateginių tikslų siekimo, mažiausia, ką valstybė galėtų padaryti – tai sumažinti nekilnojamojo turto mokesčius atsinaujinančios energetikos projektams (tam tikrose savivaldybėse šiuo metu jie yra vieni didžiausių Europoje), reikšmingai pagreitinti leidimų išdavimą elektrinių (ir su jomis susijusios infrastruktūros) statyboms, peržiūrėti Kariuomenės patvirtintą vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbų ribojimo žemėlapį, peržiūrėti elektrinių transportavimo mokesčius ir imtis kitų atsinaujinančios energetikos plėtrai naudingų pokyčių.
Be to, projektų plėtotojai (ir jų patarėjai) taip pat turi lūkesčių sulaukti teisinio aiškumo, kuris leistų išsklaidyti visas abejones dėl tolimesnio elektrinių vystymo „Proveržio paketo“ kontekste. Šiuo metu verslininkai susiduria su reguliavimo neapibrėžtumu ir nežinia, ar tikslinga fokusuotis į senus, ar į naujus, reikalavimus. Jiems kyla abejonių dėl planuojamų pakeitimų suderinamumo su iki šiol atliktais veiksmais.
Pavyzdžiui, greta kitų neapibrėžtumų nėra aišku, kokius sprendimus turėtų priiminėti specialiųjų planų rengimą inicijavę plėtotojai, nes, panašu, kad praktikoje turėsime ne visai lygią konkurencinę situaciją – į teritorijos pritaikymą elektrinėms nemažai investavę verslininkai atsistoja į tas pačias vėžes, kaip ir bet kurie kiti plėtotojai, nutarę investuoti toje pačioje lokacijoje. Be to, nėra žinoma, ar susitarimus dėl sanitarinių apsaugos zonų reikės keisti į susitarimus dėl atstumų iki jėgainės.
Klausimų kelia ir sanitarines apsaugos zonas keičianti pareiga išlaikyti 4 stiebų atstumą iki gyvenamųjų, mokslo paskirties ir pan. pastatų. Iš pirmo žvilgsnio, pagal pasiūlytą reguliavimą, gretimų žemės sklypų savininkams sudaromos realios galimybės stabdyti elektrinių plėtros procesą ar tam tikrais atvejais net veikiančių elektrinių veikimą.
Nustatyta, kad naujų nurodytos paskirties pastatų, patalpų statyba arčiau nei nurodytu atstumu nuo pastatytų elektrinių galima, jei vėjo elektrinės valdytojas įsipareigoja užtikrinti atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams (kurie greičiausiai nebuvo vertinami statant/planuojant elektrinę, nes nebuvo turima duomenų apie numatomas naujas statybas gretimose vietovėse). Tikimasi, kad atsakymai į visus šiuos atvirus klausimus bus rasti greitu metu.
