„Energetinis efektyvumas, kalbant apie sprendimus verslui, daugeliui dar nėra įprastas, tačiau sulig kiekviena diena tampa vis svarbesniu kiekvieno verslo rūpesčiu. Jis ypatingai aktualus toms įmonėms, kurios vykdo gamybinę veiklą ir sunaudoja itin daug elektros ar dujų savo įrengimams“, – teigia Eugenijus Šegurovas, „Ignitis“ didmeninės prekybos tvarumo koordinatorius.
Pasak E.Šegurovo, Lietuvos įmonės vis dar per mažai dėmesio skiria efektyviam gamtinių dujų vartojimui bei įvertinimui, kuriose vietose patiriami didžiausi nuostoliai. Daugelis gamybinių pastatų vos atitinka C energetinio efektyvumo klasę, o senesni nei 15 metų pastatai yra audituoti itin seniai ir visiškai neatitinka šiuolaikinių standartų, kurie privalomi pagal įstatymus. Skaičiuojama, kad tokiuose pastatuose šilumos švaistymas gali siekti iki 30 proc., o neatnaujinti gamybiniai įrenginiai gali lemti net ir iki 40 proc. gamtinių dujų nuostolių.
„Sulig kiekviena iššvaistyta megavatvalande energijos, verslo įmonės ne tik didina savo išlaidas energijai, taip mažina savo produkto ar paslaugos konkurencingumą, o kartu daro neigiamą įtaką klimatui. Dėl šios priežasties raginame verslus pradėti stebėti savo energijos švaistymą ir šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisijos duomenis tam, kad ne tik sumažintų įmonės sąnaudas, bet ir apsaugotų gamtą“, – sako E.Šegurovas.
Ekspertai yra apskaičiavę, kad Lietuvoje viena megavatvalandė sudegintų gamtinių dujų išskiria apie 200 kilogramų CO2 emisijų ekvivalento. Palyginimui – tokį patį kiekį CO2 emisijų išskiria 23 tūkst. plastikinių maišelių, kurių užtektų šeimai apsipirkti prekybos centre 3 kartus per savaitę beveik 154 metus, arba žmogus, kuris geria kavą iš plastikinio puodelio kasdien 8 metus iš eilės.
„Tiktai rinkdamos duomenis apie energijos suvartojimą ir jos švaistymą verslo įmonės gali pamatyti platesnį vaizdą. Todėl pagrindinis būdas siekti energetinio efektyvumo verslui – pradėti rinkti duomenis, juos analizuoti, paversti į vadovams ir darbuotojams suprantamus skaičius, o tuomet – pristatyti kolektyvui ir priimti sprendimus, kaip mažinti energijos švaistymą“, – pataria E.Šegurovas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje į atmosferą išskiriama apie 20,2 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausiai šių dujų išskiria transporto (30,4 proc.), energetikos (28,1 proc.) ir žemės ūkio (22,1 proc.) sektoriai, kiek mažiau – pramonės (15,3 proc.) ir atliekų (4,1 proc.) sektoriai.
Verslo įmonės, norinčios prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, turi galimybę kreiptis į „Ignitis“ ekspertus ir gauti konsultaciją.
