Naftos gavyba sudaro apie 90 proc. Bagdado pajamų, o šalis yra antra pagal dydį gavyba Naftą eksportuojančių šalių organizacijoje (OPEC).
„Bendros pajamos iš žalios naftos eksporto 2022 metais sudarė daugiau nei 115 mlrd. JAV dolerių“, – sakoma naftos ministro Hayano Abdel-Ghani pranešime.
Remiantis pareiškimu, 2022 metais šalis eksportavo daugiau nei 1,2 mlrd. barelių, arba vidutiniškai 3,3 mln. barelių naftos per dieną.
Šios pajamos išaugo po kainų šuolio, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasario mėnesį ir OPEC narių nenoro didinti gavybą.
Spalio mėnesį kartelis nusprendė sumažinti gavybos kvotas, siekdamas išlaikyti kainų lygį, ir išgauti 2 mln. barelių per dieną mažiau naftos.
Koronaviruso pandemijos pradžioje Iraką sukrėtė kainų žlugimas. Remiantis oficialia statistika, pajamos iš naftos sumažėjo nuo 78,5 mlrd. JAV dolerių 2019 metais iki 42 mlrd. JAV dolerių 2020-aisiais.
Iki 2021 metų jos vėl pakilo iki 75,6 mlrd. JAV dolerių.
Irakas susiduria su nuolatiniais ekonominiais iššūkiais ir jam reikalingos dideles investicijos į infrastruktūros projektus, todėl pajamos iš naftos ir kainos už barelį yra esminiai duomenys rengiant Bagdado metinį biudžetą.
Nepaisant naftos atsargų, Irakas, kuriame gyvena 42 mln. gyventojų, susiduria su energijos krize, dėl kurios reguliariai nutrūksta elektra ir atsiranda žalingų elektros šuolių. Kaimyninis Iranas tiekia šaliai trečdalį savo dujų ir elektros, tačiau tiekimas dažnai nutrūksta.
Praėjusį mėnesį Pasaulio bankas perspėjo, kad Irakas, kamuojamas klimato kaitos poveikio – nuo sausros ir vandens trūkumo iki kylančios temperatūros, turi diversifikuoti savo ekonomiką ir iki 2040 metų investuoti 233 mlrd. JAV dolerių, kad pasuktų „žaliojo vystymosi keliu“.
