E.Raisi ir Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani, artimas JAV sąjungininkas, taip pat aptars intensyvėjančias pastangas atgaivinti žlungantį tarptautinį susitarimą dėl apribojimų Irano branduolinei programai.
Antradienį vyksiantį Dujas eksportuojančių šalių forumą (GECF) temdys auganti įtampa dėl Ukrainos, nulėmusi didesnę dujų paklausą ir aukštesnes kainas vartotojams.
Dujas išgaunančios šalys sako, kad negalės tiekti pakankamai energijos išteklių Europai, jei Rusija, kaltinama planais užpulti Ukrainą, sumažins tiekimo apimtis atsakydama į galimas sankcijas.
E.Raisi nesilankė Persijos įlankos regione nuo savo kadencijos pradžios birželį, ir ši oficiali kelionė į užsienį jam dar tik ketvirta. Prieš atvykstant Irano prezidentui katariečių tarnybos ėmėsi griežtų saugumo priemonių Dohos oro uoste, kur jį pasitiko emyras.
Ginčas dėl Irano branduolinės programos tapo dar vienu diplomatiniu „karštuoju tašku“, kur Kataras ėmėsi užkulisinio tarpininko vaidmens.
Anksčiau šį mėnesį katariečių užsienio reikalų ministras Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani išvyko į Teheraną iš anksto neskelbto vizito, surengto po emyro susitikimo Vašingtone su JAV prezidentu Joe Bidenu.
„Bendrai rūpimi“ klausimai
Kataro vyriausybė nedetalizuodama pranešė, kad emyras ir E.Raisi aptars „bendrai rūpimus“ klausimus. Tačiau kai kurie diplomatai patikslino, kad į darbotvarkę bus įtrauktos derybos dėl branduolinės programos.
2015 metais Iranas ir šešios pasaulio galybės, įskaitant Jungtines Valstijas, sudarė istorinį branduolinį susitarimą, numatantį švelnesnes sankcijas Teheranui mainais į jo atominės programos ribojimą.
2018 metais JAV tuomečio prezidento Donaldo Trumpo sprendimu vienašališkai pasitraukė iš šio pakto ir grąžino skaudžias ekonomines sankcijas šiitiškai respublikai.
Nuo lapkričio pabaigos Vienoje vyksta derybos dėl susitarimo, formaliai vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), atgaivinimo. Derybose tiesiogiai dalyvauja Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija, o netiesiogiai – Jungtinės Valstijos.
Antradienį vyksiančiame viršūnių susitikime prie E.Raisi ir Kataro emyro prisijungs Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune'as, taip pat Trinidado ir Tobago ministras pirmininkas Keithas Rowley. Be to, dalyvaus dar septynių forumo narių, tarp kurių yra ir Rusija, energetikos ministrai.
Vienuolika narių turinčio GECF ministrai vėliau pirmadienį ruošiasi patvirtinti viršūnių susitikimo komunikatą. Jame, kaip spėja pramonės analitikai, bus užsiminta, jog šios grupės rezerviniai tiekimo pajėgumai nepakankami, kad padėtų Europai, kur vartotojai jau dabar rekordiškai brangiai moka už dujas.
Kataras ir kitos šalys tvirtina, kad reikalingos didelės investicijos į dujų pramonę ir ilgalaikės sutartys, kurios leistų garantuoti tiekimą Europai.
ES jau ilgą laiką priešinasi 10, 15 ir 20 metų galiojimo trukmės sutarčių pasirašymui, kaip daro kitos Kataro dujų pirkėjos, įskaitant Kiniją, Japoniją ir Pietų Korėją.
Vašingtonas paprašė Dohos padėti Europai ir sukaupti tiekiamų dujų atsargų, kurių prireiktų, jei kiltų plataus masto konfliktas Ukrainoje.
