Elektros energijos kaina priklauso nuo kelių veiksnių – maždaug pusę kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.
Svarbių valstybei elektros tinklų išlaikymas ir kitų paslaugų dalis elektros kainoje sudaro apie 55 proc. visos elektros kainos. Valstybės reguliuojamą kainos dalį sudaro persiuntimo paslaugos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos. Į persiuntimo paslaugos kainą įskaičiuotos perdavimo ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“, bei skirstymo paslaugos, kurią teikia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), kainos dedamosios. Šias kainas reguliuoja Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Maždaug pusę elektros kainos reguliuoja valstybė, kitą pusę lemia elektros tiekėjų konkurencija ir kaina biržoje.
Pačios elektros kainos dalis ir jos tiekimo paslaugos kaina sudaro apie 45 proc. Būtent ši dalis nėra reguliuojama valstybės ir yra kintanti. Jos kainą lemia elektros energijos biržos kaina ir tiekėjų tarpusavio konkurencija, sukurianti gyventojams galimybę rinktis. Todėl elektros energijos kaina skiriasi įvairių tiekėjų pasiūlymuose, nes ji nulemta pačių tiekėjų ir įsigijimo kainos biržoje.
Svarbu pabrėžti, kad tokiomis sąlygomis visuomet laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų.
Atkreipiame dėmesį, kad elektros energijos kainos keičiasi nuolatos – nevykstant kainų dereguliavimui. Tačiau, iki šio pokyčio buitiniai klientai buvo labiau izoliuoti nuo realiai rinkose vykstančių kainų svyravimų, nes kaina buvo peržiūrima bei reguliuojama daug rečiau. Dėl šios priežasties signalai iš rinkos klientams dažnai būdavo stipriai pavėluoti, o tuo pačiu išlyginami per ilgesnį periodą, eliminuojant trumpalaikius svyravimus.
Elektros energijos kaina susiformuoja Lietuvos elektros biržoje, kuri yra integruota į Šiaurės Europos šalių elektros biržą „Nord Pool“. Biržinių kainų svyravimą nuolatos lemia įvairūs elektros pasiūlos ir paklausos pokyčiai visoje Europoje. Jie įtakojami pačių įvairiausių veiksnių kaip oro temperatūra, vėjuotumas, kritulių kiekis, tarptautinių jungčių pralaidumai, didžiųjų elektrinių darbo rėžimai ir remontai, dujų ir akmens anglies kainos bei taršos leidimų kainos ir t.t.
Išsami projekto informacija pateikiama pasirinkitetiekeja.lt.
Suprasti akimirksniu: kas yra elektros rinkos dereguliacija?
- Iki šiol elektrą pirkome iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
- Dabar elektros tiekimo paslaugą galės siūlyti įvairios bendrovės, kurios, be konkurencingos kainos, tikėtina, kad pasiūlys ir daug kitų vartotojui naudingų paslaugų.
- Elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų, o nuo 2021 m. jų pavyzdžiu seka ir buitiniai vartotojai. Iš viso numatyti trys dereguliacijos etapai – šiuo metu vyksta antrasis, kada nepriklausomus elektros energijos tiekėjus turi pasirinkti vartotojai, per metus suvartojantys 1000-5000 kWh.
- Sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo galima su 7 bendrovėmis: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO“ energija, „Vilniaus energija“ ir mažąja bendrija „Birštono Elektra“.
- Visą aktualiausią informaciją galima rasti ČIA.
