Elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje -4 proc., Latvijoje -3 proc. ir Estijoje –1 proc. Įtakos pokyčiui turėjo elektros energijos srautų persiskirstymas. Sėkmingai užbaigus „NordBalt“ remontą, srautas iš Skandinavijos išaugo 6 kartus. Importo srautas iš Kaliningrado augo 2,7 karto, per Baltarusijos pjūvį – 11 proc. Tuo pačiu metu srautas iš Latvijos ir Lenkijos sumažėjo 24 proc. ir 13 proc., o eksportas į šias šalis augo atitinkamai 5 ir 2 kartus.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys kartu pasigamino 53 proc. viso jų elektros energijos suvartojimo (270 GWh). Baltijos šalyse mažėjo visų tipų elektrinių generacija – 32 proc. krito vėjo elektrinių, 19 proc. šiluminių bei 8 proc. hidroelektrinių generacija. Bendras šalių elektros suvartojimas augo 2 proc. ir siekė 512 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 56 proc. viso šalies poreikio (86 GWh generacija iš 155 GWh poreikio), Latvijos – 79 proc. (104 GWh iš 132 GWh) ir Lietuvos – 35 proc. (79 GWh iš 226 GWh). Estijoje vėjo generacija krito 49 proc. iki vid. 71 MWh generacijos, Latvijoje -37 proc. iki 18 MWh, o Lietuvoje -20 proc. iki vid. 159 MWh generacijos.
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo dešimtadaliu. 20 proc. krito vėjo elektrinių ir 11 proc. hidroelektrinių gamyba. Šiluminių elektrinių generacija išliko tolygi. Hidroelektrinių generacijos sumažėjimą sąlygojo antrą savaitę iš eilės fiksuotas Kauno hidroelektrinės (-5 proc.) ir Kruonio HAE (-12 proc.) generacijos sumažėjimas. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 40 %, vėjo elektrinės 34 proc. ir hidroelektrinės 26 proc.
Po dviejų savaičių mažėjimo importo srautas išaugo ir sudarė 65 proc. mūsų šalyje suvartotos elektros energijos. Importo struktūra: 56 proc. iš trečiųjų šalių, 41 proc. iš Švedijos, 2 proc. iš Latvijos bei 1 proc. iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 180 proc. - didžiausias 18 proc. augimas fiksuotas Latvijos kryptimi. Eksporto srauto pasiskirstymas: 60 proc. į Lenkiją ir 40 proc. į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 70 proc., o Lietuvos kryptimi 3 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 92 proc. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 4 proc., o Latvijos kryptimi – 36 proc.. Latvijos kryptimi iš Estijos – 12 proc., o Estijos kryptimi iš Latvijos – 19 proc.
